Mano mama
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos.
Turiu šidies skausmą šiokį tokį.
Kai buvau maža, mano mama buvo super – tokia atsidavus, šeimyniška.
Jai kažkas nutiko, kai man buvo 17 m. Jos galvoje kažkas apsivertė.
Aš buvau geras vaikas, gerai mokiausi, niekad neteko jai dėl manęs raudonuoti, visada namo grįždavau laiku, niekada negrįžau girta, sode dirbdavau kaip suaugęs asmuo.
Baigiau 12 klasių, įstojau į universitetą. Studijavau inžinerija, buvo visai sunkoka, mokydavausi iki nakties, tačiau mama 3-iame kurse man pasakė – kada tu pagaliau susirasi darbą???? Na ką, aš susiradau darbą ir derinau jį su mokslais. Mokydavausi naktimis, nes po paskaitų lėkdavau dirbti. Susimokėdavau už gyvenamąją vietą ir imdavau mažiau pinigų iš tėvų.
Pabaigusi mokslus, grįžau pas tėvus, nes gavau gerą darbą gimtajame mieste. Tada mama pradėjo mane pult.
Pradėjau gauti algą, ženkliai didesnę negu ji. Ji man prikišo, kad 4 metus ji nieko negalėjo sau skirti, nes stengėsi dėl mano mokslų. P.s. Brolis taip pat studijavo inžineriją, tačiau smigo. Jis vyresnis 4 metais.
Susiradau draugą, pradėjome draugauti rimtai.
Ji mane išvadino kurva, nes ale negražu turėti lytinius santykius tokiam amžiuje. Man buvo 22 metai…
Tada sugalvojau mesti svorį, nes buvau apkūnoka. Mano mama stambi. Ūgis 160cm, o svoris ~ 110 kg.
Ji pasidarė dar piktesnė, nes matė, kad aš susiimiau ir pradėjau lieknėti.
Skirdavau algą sportui, sveikam maistui. Mama sugalvojo, kad aš turiu daug laisvų pinigų ir todėl, turėčiau mokėti mokesčius už butą. Ok, mokėjau.
Tada sugalvojau, kad man reikia nusipirkti automobilį. Taupiau jam. Susitaupiau. Tėvai neprisidėjo nei trupučiu.
Pakeičiau darbą. Jame mano alga padvigubėjo ir ženkliai peržengė mamos gaunamą algą. Tada ji pradėjo mane menkinti, kad aš dirbu ofise ir mano darbas yra šūdas, o jos yra super sunkus, nes ji dirba fabrike fizinį darbą…
Pirmą kartą pas vaikino tėvus pasilikau miegoti po 1 m draugystės, tai po to karto ji mane išvadino kurva, sterva, nes mat aš esu pasileidusi… Tada man buvo 23 m.
Mes labai susipykome, aš jos klausiau, kodėl ji mane taip menkina, tai ji supykusi trenkė man iš pilno maisto produktų rankinuko per veidą…. Buvau šokiruota. Po to dar skriejo keletas smūgių iš rankos į pilvą, nugarą…
Tada apsiverkiau ir užsirakinau kambaryje.
Praėjo 2 metai, ištekėjau.
Nusipirkome būstą, išėjau iš tėvų. Su vyru gerai sutariame.
Pas mano tėvus nuvažiavus, mane mano mama menkina vyro akyse – visad siuntinėja kažko atnešti, aš jos akyse privalau padėti atėjus. Prie vyro mane ale juokaudama išvadino sterva…
Vakar buvo atvejis. Paklausiau mamos, kodėl ji mane taip menkina? (šalia buvo ir mano vyras)
Ji man atsakė – tu esi man tuščia vieta, o vat žentas, man labai svarbus…
Sakau – O tu savo mamai buvai irgi tuščia vieta???
Atsake : Manau taip..
Sakau – Kodėl tada man darai taip pat?
Ji nieko neatsakė..
Negaliu su ja visai nebendrauti, nes ji yra mano mama ir man jos trūksta. Labai trūksta motiniško švelnumo.
Labai norėčiau turėti mamą, kuri būtų mano draugė.
Aš pavargau būti menkinama.
P.s. Turiu 4 m. vyresnį brolį. Jis taip pat buvo leistas į mokslus, bet jų nebaigė. Buvo išleista jo papildomiems ėjimams pas dėstytojus, kad jis tik baigtų, didžiuliai pinigai. Man to nereikėjo. Gyvenau taupiai. Jokių dėstytojų nereikėjo, nes mokydavausi pati. Gyvendavau iš 70 lt per savaitę, iš kurių turėdavo užtėkti nuvažiavimui ir parvažiavimui namo, kurie buvo už 130 km..
Brolis buvo įvykdęs žmogaus apiplėšimą. Tėvai jį ištraukė.
Tėvai jam nupirko automobilį, o aš jam susitaupiau pati.
Broliui to neprikaišo, o aš mamai visad kliūnu.
Mama niekad taip nepaluola mano brolio, kaip kad mane…
P.s. mano tėtis yra santūrus žmogus, jis nepuola manęs ginti, nes jam reikia gyventi su mama. Jis tapo kaip kempinė. Jis išmoko jos negirdėti…
Esmė : Kaip man elgtis su mama ir kodėl ji taip mane žemina?
Manau tavo mama tau tiesiog pavydi. Broli taip globoja, nes mato, kad yra “silpnesnis, durnesnis”, o tu kadangi visko pati pasiekei – tau nieko nereikia. Siaip labai gaila, kad yra tokiu motinu.
Aš irgi manau, kad ji pyksta/pavydi, kad jos dukra gyvena geriau (bent jau dabar) nei ji. Bet taip sakau ir negaliu patikėti, kad taip gali būti.
Tik žinau tiek, kad tėtis manimi didžiuojasi.
Paskaičius galima susidaryti nuomone,kad ne mama čia,o kokia nors pamotė…
Toks jausmas kad ji pavydi tau VISKO.
Ech
Nu ir stierva tavo mama, nepyk, nesusilaikiau Aš tavo vietoje nutraukčiau bendravimą. Pabandyk ieškoti atjautos kitame žmoguje, uošvienėje, tetoje, močiutėje ir tau nereiks tokios motinos.
Man kas yra keista, tai ji ir jos sesuo turi kažką bendro.
Jos sesuo nebendrauja su sūnumi, marčia jai netinka ir t.t. Jos seseriai mielesni yra svetimi žmonės, pvz kaimynai, bendradarbes, negu giminės..
Taip pat ir yra su mano mama. Jai geros tolimos pusseseres, kaimynės ir pan.
Ji kartoja, kokia ji gera mama.. O aš esu blogis, nepadedu jai ir t.t.
Jai atrodo, kad aš ir ištekėjusi privalau atvažiuoti į sodą ir dirbti kaip arklys… Jau net ir mano vyras priprato, kad atvažiavus į sodą trumpam, teks pvz sukasti kažką ir t.t.
Nieko nesakau, tėvai sensta, bet juk mama privalo suprati, kad aš turiu vyrą ir jis neprivalo kasti daržų ar sodinti šiltnamių.
Pvz brolis retai atvažiuoja į sodą. Jo žmona pas tėvus neravi.
Mano vyras ir ravėjo, ir sodino, ir kasė… Siaubas kažkoks…
Kai pasišneku su pusbrolio žmona, kurios anyta yra mano mamos sesuo, ji net sako, kad sunku patikėti, jog tavo mama taip elgiasi tu tavimi, nes svetimam žmogui ji yra itin švelni ir gera. Tokia atsiprašant – supistai maloni.
Man tikrai keista. Norėtųsi man gauti tiek dėmesio, švelnumo, rūpesčio, bet kažkodėl jo nesulaukiu.
Atvirkščiai mama turi dziaugtis,kad jos vaikui nusisekė gyvenime.nesuprantama man.
Negi dar nesupratai, kad negausi tu to švelnumo ir dėmesio? Kuo labiau nusileisi, tuo labiau ant galvos lips.
Kokie dar daržų kasimai?
Ji tavimi naudojasi ir naudosis kol tu neparaodysi kad gali ir be jos apsieit. Pati vaziuoji, padedi o ji tave skaudina… Manau cia kaltas ir jos auklejimas ir pavydas ir dar velnias zino kas… Nesileisk zeminama. Nors ji ir mama bet neturi teises taip elgtis.
man atrodo, kad jus jai viskas irodet (kas baigsit mokslus, kad rasit darba, kad pati issilaikysit, kad istekesit), bet neirodet dar vieno, kad ismokot uz save pastovet. Parodykit, kad nebenusileisit, kad nebesileisit zeminama, kad jusu varinet jau negalima. Kaip? pabandykit dviese ramiai pasikalbet, jei nepades saukit, ignoruokit, nevaziuokit, nebendraukit.
Matyt, kad per 27 gyveno metus dar to nesupratau..
Ziauru… jumis turetu didziuotis mama ir draugams/kaimynams/giminems girti. Nesuprantu tokio pavydo ir dar is mamos. Jusu vietoj gal pabandyciau kazkiek atsiriboti nuo jos, gal pasiilgus kitaip bendrautu…
man atrodo jusu mama turi psichloginiu sutrikimu
Jūsų motina turi nepilnavertiškumo kompleksų. Matomai, kad tai vaikystėje patirtų traumų pasekmė. Ji yra labai nelaimingas žmogus ir tik žemindama kitus jaučiasi “geresnė”. Taip pat ji puikiai jaučia ir žino, ką gali žeminti ir iš ko gali tyčiotis. Tokie žmonės ypatingai gerai sutaria su aplinkiniais, o šeimoje būna tikri monstrai. Ji niekada nepasikeis. Ir toks jos elgesys su Jumis tęsis tiek – kiek Jūs tam leisite tęstis. Turite dvi išeitis – arba pradedate su ja kalbėti “jos” kalba, tyčiotis “juokų” forma iš jos prie kitų, arba nutraukite bendravimą su visam. Svarbiausia teisingai pasirinkti prioritetą – ko Jūs norite iš tiesu? Į senatvę jai bus dar blogiau – kuprotą tik grabas ištiesins…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
