Mano mama

Mano mama

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(anonimas) (archyvas)

Sveikos.

Turiu šidies skausmą šiokį tokį.

Kai buvau maža, mano mama buvo super – tokia atsidavus, šeimyniška.

Jai kažkas nutiko, kai man buvo 17 m. Jos galvoje kažkas apsivertė.

Aš buvau geras vaikas, gerai mokiausi, niekad neteko jai dėl manęs raudonuoti, visada namo grįždavau laiku, niekada negrįžau girta, sode dirbdavau kaip suaugęs asmuo.

Baigiau 12 klasių, įstojau į universitetą. Studijavau inžinerija, buvo visai sunkoka, mokydavausi iki nakties, tačiau mama 3-iame kurse man pasakė – kada tu pagaliau susirasi darbą???? Na ką, aš susiradau darbą ir derinau jį su mokslais. Mokydavausi naktimis, nes po paskaitų lėkdavau dirbti. Susimokėdavau už gyvenamąją vietą ir imdavau mažiau pinigų iš tėvų.

Pabaigusi mokslus, grįžau pas tėvus, nes gavau gerą darbą gimtajame mieste. Tada mama pradėjo mane pult.

Pradėjau gauti algą, ženkliai didesnę negu ji. Ji man prikišo, kad 4 metus ji nieko negalėjo sau skirti, nes stengėsi dėl mano mokslų. P.s. Brolis taip pat studijavo inžineriją, tačiau smigo. Jis vyresnis 4 metais.

Susiradau draugą, pradėjome draugauti rimtai.

Ji mane išvadino kurva, nes ale negražu turėti lytinius santykius tokiam amžiuje. Man buvo 22 metai…

Tada sugalvojau mesti svorį, nes buvau apkūnoka. Mano mama stambi. Ūgis 160cm, o svoris ~ 110 kg.

Ji pasidarė dar piktesnė, nes matė, kad aš susiimiau ir pradėjau lieknėti.

Skirdavau algą sportui, sveikam maistui. Mama sugalvojo, kad aš turiu daug laisvų pinigų ir todėl, turėčiau mokėti mokesčius už butą. Ok, mokėjau.

Tada sugalvojau, kad man reikia nusipirkti automobilį. Taupiau jam. Susitaupiau. Tėvai neprisidėjo nei trupučiu.

Pakeičiau darbą. Jame mano alga padvigubėjo ir ženkliai peržengė mamos gaunamą algą. Tada ji pradėjo mane menkinti, kad aš dirbu ofise ir mano darbas yra šūdas, o jos yra super sunkus, nes ji dirba fabrike fizinį darbą…

Pirmą kartą pas vaikino tėvus pasilikau miegoti po 1 m draugystės, tai po to karto ji mane išvadino kurva, sterva, nes mat aš esu pasileidusi… Tada man buvo 23 m.

Mes labai susipykome, aš jos klausiau, kodėl ji mane taip menkina, tai ji supykusi trenkė man iš pilno maisto produktų rankinuko per veidą…. Buvau šokiruota. Po to dar skriejo keletas smūgių iš rankos į pilvą, nugarą…

Tada apsiverkiau ir užsirakinau kambaryje.

Praėjo 2 metai, ištekėjau.

Nusipirkome būstą, išėjau iš tėvų. Su vyru gerai sutariame.

Pas mano tėvus nuvažiavus, mane mano mama menkina vyro akyse – visad siuntinėja kažko atnešti, aš jos akyse privalau padėti atėjus. Prie vyro mane ale juokaudama išvadino sterva…

Vakar buvo atvejis. Paklausiau mamos, kodėl ji mane taip menkina? (šalia buvo ir mano vyras)

Ji man atsakė – tu esi man tuščia vieta, o vat žentas, man labai svarbus…

Sakau – O tu savo mamai buvai irgi tuščia vieta???

Atsake : Manau taip..

Sakau – Kodėl tada man darai taip pat?

Ji nieko neatsakė..

Negaliu su ja visai nebendrauti, nes ji yra mano mama ir man jos trūksta. Labai trūksta motiniško švelnumo.

Labai norėčiau turėti mamą, kuri būtų mano draugė.

Aš pavargau būti menkinama.

P.s. Turiu 4 m. vyresnį brolį. Jis taip pat buvo leistas į mokslus, bet jų nebaigė. Buvo išleista jo papildomiems ėjimams pas dėstytojus, kad jis tik baigtų, didžiuliai pinigai. Man to nereikėjo. Gyvenau taupiai. Jokių dėstytojų nereikėjo, nes mokydavausi pati. Gyvendavau iš 70 lt per savaitę, iš kurių turėdavo užtėkti nuvažiavimui ir parvažiavimui namo, kurie buvo už 130 km..

Brolis buvo įvykdęs žmogaus apiplėšimą. Tėvai jį ištraukė.

Tėvai jam nupirko automobilį, o aš jam susitaupiau pati.

Broliui to neprikaišo, o aš mamai visad kliūnu.

Mama niekad taip nepaluola mano brolio, kaip kad mane…

P.s. mano tėtis yra santūrus žmogus, jis nepuola manęs ginti, nes jam reikia gyventi su mama. Jis tapo kaip kempinė. Jis išmoko jos negirdėti…

Esmė : Kaip man elgtis su mama ir kodėl ji taip mane žemina?

Page 2 of 2
(nežinomas) (archyvas)

Turiu draugę, kuri dėl tokios situacijos tiesiog nutraukė bendravimą su mama, ir viskas. Sakot, trūksta motiniško švelnumo – tai ar jūs jo gaunat, ką?

O jei nenorit išvis nebendraut, tai tiesiog nesileiskit varinėjama. Pvz. ateina, siunčia atnešt – neinat, ir viskas, sakot – nereikia, nenešiu, arba paskui eisiu, tada atnešiu. Šiltnamį statyt? Negalim, neturim laiko (net jei turit – čia pedagogiškas ėjimas). Šūdą kuo užsiimam? Na taip, šūdą kuo užsiimam, važiuojam į Paryžių, bet negalim, ir viskas. Prašyk brolio, jis juk laisvas. Senstat? nepajėgiat? Na tai pabūsit be šiltnamio, juk jį reikia prižiūrėti, o aš neturiu kada.

Atpras reguliuot.

Įjunkit ironiją. Visus “malonius” žodelius grąžinat atgal – “stierva? Na ką darysi, genai, auklėjimas”, “Aš nors žmonių neplėšiu, džiaugtis turėtum”.

“Mano darbas lengvas? Tai dirbk ir tu tokį, kodėl dirbi sunkų”, “O ką darysi, pas mus įstaigoj darbininkių buvo pakankamai, o kažko su smegenimis trūko”(blush)

Nepatiks gaut padjobkių – atpras karksėt.

(nežinomas) (archyvas)

Vieno nesuprantu: kaip tu tą nenormalią (o kaip kitaip?) moterį dar vadini mama?! Ar yra ir švelnioji/geroji šios istorijos pusė?.. Kitaip nesuprantu…

(nežinomas) (archyvas)

Mano komentaras būtų toks: didžiuokitės savimi dėl visko, nes esate šauni, stengiatės ir visko pasiekėte pati. Kaip suprantu vyrą taip pat gavote normalų. O mamai atleiskite, ji nežino ką daro ir ką praranda, bet manau, kad niekada ne be pasikeis, kad ir kaip būtų Jums skaudu. Susitaikykite. Ir stenkitės bendrauti kuo mažiau, nes tikrai nemalonu klausytis kai žemina arba iš ko nors paleidžia už nieką (čia jau viršūnė).