Man padeda posakis fake it till you make it,pozityvios mintys ir sportas.Savivertės kėlimas yra sunkus darbas,o jos išlaikymas-dar sunkesnis.Kas liečia tą posakį apie apsimestiną pasitikėjimą,tai patikėkite,šitai tikrai veikia.Mane visada apibūdindavo kaip tą,kuri pasitiki savimi,o iš tikro viduje nė iš tolo taip nesijaučiau,tik neleidau kitiems to pamatyti.Galiausiai pati pradėjau tikėti,kad nesu tokia negraži ar dar kokia,pradėjau sau pačiai patikti.Toliau skaičiau kelias knygas apie tai,kaip geromis mintimis gali pritraukti tuos dalykus,kurių nori.Tuo netikiu iki galo,bet esminė mintis man atrodė labai gera-mažiau skundų,daugiau padėkų.Būk dėkinga už tai,ką turi gero,gražaus,mielo ir ilgaainiui pradėsi pastebėti gerus dalykus,o ne blogus.Gali net pabandyti kiekvieną rytą sugalvoti 10 dalykų,dėl kurių esi dėkinga,o eidama miegoti apgalvok viską,kas nutiko gero tą dieną.Ir galiausiai sportas.Nekenčiau jo labai,nemėgau ir viskas.Bet kai įpratau,ėmiau pastebėti,kad tai atpalaiduoja,kad jaučiuosi geriau,kad neinu jau su neapykanta į salę,o su noru pasportuoti.Kai dėl mokslų dabar mėnesį nesportavau,jaučiuosi blogai ir nepozityviai,todėl jau šiandien eisiu ilgai pasivaikščioti su šunimi,o pirmadienį grįžtu į salę,nes noriu vėl jaustis pozityviai.Tai svarbiausia atrask kažką,kas priverčia tave džiaugtis ir pamatysi,kaip kompleksai dingsta
