Tikrai ne tau vienai taip. Aš tave visiškai suprantu, prieš mėnesinės ir man paūmėja visos tos nesąmonės. Tiesiog reikia ir toliau konsultuotis su psichologu, išbandyti psichoterapiją ar kai jau visai visai blogai – apsilankyti pas psichiatrą. Tiesiog reikia dirbti su savo mintimis, įteigti sau jog tikrai nevemsi (nes nuo ko turėtum vemti? Jeigu nieko blogo neužvalgei, nesilauki, nesi apsinuodijusi ar pan, tu tikrai nevemsi). Bent jau man taip kartojo dietologė, kai aš atsisakiau maisto, teigdama jog nuo bet ko vemsiu (man taip atrodė). Iš tiesu, kas nėra to patyręs, tam gali atrodyti keista ir juokinga nes kas čia baisaus vemti? Tas pats kaip atlikti gamtinius reikalus, ar ne? Bet iš tikrųjų, kai kasdien, dieną naktį, savaitę iš savaitės apie tai galvoji, tai tokie pojūčiai (ta prasme pykinimas, baimė susivemti) yra labai aštrūs ir trukdantys gyventi.
