Nuolat pykina
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, visa gyvenima mane kamuoja daznas pykinimas, ji maziau ar stipriau jauciu kasdien, kartais nuo ryto iki vakaro. Merginos, nuosirdziai sakau – pervargau. Ka beveikciau, sportuociau, valgyciau, bendrauciau su zmonem, vaiksciociau lauke, mane pykina. Siandien ypac prastai. Jauciu, kad tapau nervuota, daznai verkiu, pradejau bijot tiesiog gyvent, nes zinau, kad kiekviena diena manes laukia tas pats. Su pavydu stebiu, kaip zmones keliauja, dziaugiasi gyvenimu, o as jau pradejau galvot apie tai, kad jau praradau nora gyvent. Patikekit, kai kasdien jautiesi sudinai, tai ne galo isvargina. Daktaru jau n praejau, viska istyre, kas imanoma, nieko neranda. Fiziskai esu sveika. Psichologiskai esu jautrokas zmogus, nu bet netikiu, kad del to gali but tokia savijauta susikta. Nezinau kokia temos esme, turbut tiesiog issikalbet. Nebegaliu daugiau taip gyvent.
Sveika, manau pasikonsultuok su psichiatru, siuntimo pas juos eiti nereikia, nes būna atvejų, kad žmones nežmoniški skausmai vargina, o visos problemos slepiasi smegenyse dėl įvairių medžiagų disbalanso 😉 Ir tikrai nesakau, kad esate beprotė ar kažkas panašaus, nereikia stigmuotis, einant pas psichiatrą 😉
As neprasiau juk pagalbos, norejau issikalbeti tik. Galvojau gal palengves nors siek tiek.
Gal pas tave zemas kraujospudis? Nes as visa gyvenime, taip pat jauciuos
Gal nuo rugštingumo pykina? As kaip nesigydžiau mane irgi kasdien pykindavo . O dabar senokai gydaus tai praejo nebepykina . bet del galvos problemu reiktu eit pas psichologa gal isikalbet nes jai jautri tai didele tikimybe, bet galit ir man parasyt pabendrausim
Kai nieko nerodo tyrimai, tai paprastai problemos būna psichosomatinės. Gaunasi kaip ir užburtas ratas – pervargus, esant stresui ir dideliam jautrumui atsiranda negalavimai, ir jie vis stiprėja, nes žmogus nervuojasi jau ir dėl to, kad jie yra… Man pvz. periodiškai užeina galvos svaigimas su pykinimu, negaliu dėmesio sutelkti, ima galvą skaudėti, bet ar man ką nors randa daktarai – NIEKO ABSOLIUČIAI, o išrašyti vaistai nepadeda visiškai. Žinot kas padeda – raminantys, o tai reiškia, kad problema slypi kitur…
Rūgštingumas atsiranda 80% dėl streso.
Na gali but nesiginčisiu ne daktare , bet man refliuksas visam gyvenimui o gyvenu ramiai daznai kaip ir nestresuoju nera del ko o valgau blogai . Bet tau del psichomatiniu problemu pritariu yra toks dalykas tikrai ir uzjauciu tave stiprybes tau
Pykinimas – gyvenimo, savęs, situacijų, žmonių.. nepriėmimas.
Atrodo, kad man labai panašiai…
Man užeina galvos svaigimas ir skausmas, pykinimas, negaliu susikaupti, rūgštys pradeda kilti, labai greitai pavargstu, visada noriu miegu… Kažkoks košmaras. Ėjau pas gydytoją, tai nieko nerado, kaip ir sveika, viskas gerai.
Bet dabar supratau, kad man tokie periodai užeina, kai būna įtemptos situacijos, kai šiek tiek streso gaunu.
gal kokia alergija nes pas mane irgi buvo ta pati problema kol nenustate jog turiu alergija vandeniuj
Aš taip pat mažiau ar daugiau jaučiu (anksčiau jaučiau dar dažniau) keistą jausmą / lyg pykinimą, lyg kažkokį sunkumą valgant, dažnai ryju seiles. Tyriausi visais įmanomais būdais. Fiziškai visiškai sveika, skrandis sveikas, kiti organai taip pat. Na aš jau žinau priežastis, dėl ko man taip. Galiu pasakyt tik tiek kad vienintelės priežastys (kai nieko kito neranda) – psichologinės. Kaip viena narė minėjo, puikiai padeda raminamieji arba neuroleptikai. Tiesiog reikia pripažinti kad problema galvoje, tai klaidingi įsitikinimai. Reikia nebijoti kreiptis pagalbos.
Bet vintede aisku tikrai nepades,pas mane kai biski daugiau streso pykina rytais, kai dantenu uzdegimas irgi l pykina netgi, kiekvienas organizmas savaip reaguoja
Tikrai susiję su psichologija jūsų problemos. Pats žmogus sau gali tiek ligų įsikalbėt, jog jei tikėsi, kad kažką skauda, tai ir ims skaudėt. Jei būsi pavargęs ir nervingas, bus silpna, nieko nesinorės, suksis galva (man dažnai būna), pykins, skaudės pilvą ir pan. Viskas eina iš galvelės, jei daktarai fiziologinių bėdų neranda Ir greičiausiai pati save blokuojat, neleidžiat džiaugtis gyvenimu. Nusiraminkit, atsipalaiduokit. Eikit pas psichologą ir spręskit savo bėdas
Man dabar menesines turi prasideti, tad itariu savijauta pablogejo del to, bet esmes vistiek nekeicia, kad pykina kasdien. Su psichologe bendrauju jau kuri laika, jau dabar siek tiek geriau, yra buve dar blogiau. Jauciu, kaip kasdien klimpstu i dar didesne nevilti, pradejau galvot, kad taip bus visa gyvenima, kad man vienai taip, kiti dziaugiasi gyvenimu, o man net baisu eiti i lauka, nes bijau susivemti kur visu akivaizdoj. Niekam nelinkeciau tokios savijautos
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
