Man ir panašiai,bendravau su vaikinu kaip pora,galima sakyt,bet jis manęs taip pat fiziškai netraukė.Nors jis ir protingas,su juo pašnekėt apie viską galima,pajuokaut,nu žodžiu,aš jį savo gyvenime tik kaip draugą matau.Jokios simpatijos nejaučiau jam.O dar kai netikėtai susipažinau su kitu vaikinu,kuriam iškart pajaučiau simpatiją,supratau,kad nieko nebus ir turiu kažkaip išsiskirti su tuo vaikinu.Nu ir vieną vakarą,visai netikėtai nusprendžiau jam tai pasakyt.Oj kaip man buvo sunku tai pasakyt,nes esu labai jautri,man labai buvo negera širdy nes žinojau kaip jis blogai jaučiasi per mane.Nu bet…Gyvenimas tęsiasi.Dabar bendraujam draugiškai,viskas tvarkoj,jau praėjo tik sunkumai.Taip,kad ką aš sakau,kad netempkit gumos ir dabar viską išsakykit,geriau jau anksčiau nei per vėlai
