jeigu man zmogus pasakytu, kad nezino ar nori buti su manim ir sitaip sudvejotu, as tikrai nebegaleciau su juo but, nes faktas, kad paskui visa laika gyvenciau baimeje , ,ar jis mane myli? O gal ne? Gal paliks?”…. Kad ir kaip skaudetu sirdi susikrauciau daiktus ir iseiciau.
Turejau viena draugyste , prabuvome su vaikinu beveik trejus metus ir kai issikrausteme kartu gyventi, jis man po savaites tik gyvenimo kartu sove va toki… aisku po dar savaites persigalvojo ir atsiprasinejo.. bet po to vistiek turejau skirtis nu nes visada gyvenau baimeje , kad jeigu karta paliko, tai paliks ir vel … o kai pati padejau taska galu gale , jis prisipazino, kad po susitaikymo dar ne karta sitaip buvo sudvejojes ir vos nepaliko manes… zodziu taip nervus istampe, kad sakes, verkdavau ir verkdavau… O dabar turiu nuostabu vyra ir esu tokia mylima, kaip anksciau, net pasvajojus nebuciau
