Up

aš tai nerizikuočiau…o kas tada bus jei savaite prieš vestuves pasakys skiriames, nenoriu vestuviu.. reiks ir svecius ispet apie situacija

Jeigu pasakytų savaitę iki vestuvių nebūtų dar taip blogai, nei kad savaitę po vestuvių.

Rutina reikia keisti pomegiais,buvimu atskirai,jeigu jus visas dienas praleidziat kartu tai faktas kad atsibosit vienas kitam.Jeigu matot tik darba ir namus tai jus patys kalti esat,kad vedat toki gyvenimo buda.Zmones turi ilsetis vienas nuo kito.Net gi sveika kelias dienas per men.pabuti atskirai.Nuvaziuoti,tarkim i kaima pas gimine,kokia drauge aplankyti kitam mieste.Uzsiimti megstama veikla ir tada nebus tos rutinos.Sekmes

Kaip suprast rutina?

Paskaiciau ir taip primine mano istorija.buvau 22m. Buvo likus savaite iki vestuviu,neplanavau jokiu baliu,baltos sukneles ir t.t.tiesiog susirasyt turejom.Nusipirkau batelius,grizau namo.Atsisedus varciau tuos batelius rankose ir galvojau,kad nafik man tos vestuves reikalingos.Kita diena susikroviau daiktus,nusipirkau bilieta i uzsieni ir pabegau niekam nieko nesakius.Pasielgiau kaip paskutine mazvaike,bet viskas gavos tik i gera puse.To savo jaunikio niekada daugiau ir nebuvau sutikus,bet kiek zinau ilgai neliudejo.Nepraejus nei metams vede mano drauge ir nesenai vaiko susilaukeO ta ziurke visada man sakydavo kaip tu gali su juo but,toks ir anoks jis,galetum geresni susirast.Tik tada kai suzinojau apie ju vestuves ir supratau kame cia reples buvo

Tu dar galvoji būt su juo? Dūra kaip reta

Jis nenori rutinos, bet ką dėl to daro? Kaip suprantu, nieko. Tik sugebėjo savo priekaištus pareikšt. Tai kaip jūs gyvensite susituokę?

As tai nesuprantu vieno. Tu galvoji, jog susiradus nauja kakali, pagyvenus su juo nepradibgs drugeliai pilve?? Galvoji, jog rutinos niekada nebus?? Gal nesi girdejus frazes, jog meile ir gyvenimas kartu yra didziulis darbas. Ismesti ir pabegti gali visi, o pasilikti ir kovoti – tik stiprus zmones

Atsaukit vestuves kol dar yra laiko.

Jei abejoja, tai nieko gero.

Jūs gal jam pirma ir vaikinas tiesiog neišsilakstęs?

O siaube dar taip buna…? BIJO o kai pirsosi nebijojo? Kai apsigyvent kartu reikejo nebijojo? Wtf per pasiteisinimas “bijau”, taigi ne i kalejima sodina ta jusu jautruju jauniki, cia tik vestuves niekas nepasikeis jusu gyvenime isskyrus oficialiai statusas. Susirasyti cia nieko nera, tai kai busite nescia irgi sakys “aj zinok bijau as, gal skirstomes”? Na ir skystakiausiai tie vyrai O gal autore kazkur kitur suo pakastas? Gal yra trecias zmogus? Sunku isivaizduot, kaip dabar jauciates, viskas ant kortos pastatyta…..

normalu kad bijo. ‘Ar gerai elgiuosi? Ar cia tikrai tas zmogus, o gal ne? Kaip mums seksis..?” As irgi bijojau. Ir minciu visokiu buvo, visokiu visokiu.. Bet priemiau teisinga sprendima ir labai dziaugiuosi. Paskui maniskis sake, kad jam irgi buvo. Panasiu metu kaip man, likus gal menesiui iki vestuviu.

Naturali baime pries rimta zingsni.

atsimenu dar nedrasiai pasipasakojau draugei, nes kazkokia nenormali jauciausi, tai ji tik zvengt pradejo, kad pas juos tas pats buvo