Nenori vestuviu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, musu vestuves po dvieju menesiu.. Pries kelias dienas mano suzadetinis pasake, kad nera laimingas su manimi ir abejoja ar nori tuoktis, sake, kad bijo.. Pilnai gyvename kartu, vakar pradejau krautis daiktus, bet kai viska susidejau jis mane sustabde ir sutarem PASKUTINI karta pabandyti.. O viskas jau sutarta, mano suknele jau pasiūta ir pns.. Esu ant tiek pasimetus, nežinau ar pačiai ieškotis kur išeiti ar laukti, ar bandyt..jis noriu, kad santykiuose nebutu rutinos, nori vel pajusti ta isimylejima, mes 4 metus kartus tai dar nera daug, as jam bandau aiskinti, kad normalu, jog aistra mazeja, bet jis nesupranta to..
Tai normalu. Kiekvienas zmogus daugiau ar maziau bijo isipareigoti. Daznai vestuves meta dar ta syda, uz kurio slepiasi gimines, kaimynai ar artimieji, kurie daro norom-nenorom spaudima, jog po vestuviu bus rutina, seima..darbas..namai, kad gyventi ilgai ir nesituokti yra nebrandu ir t.t. Patys paklauskite saves ir vienas kito ar tam tikrai esate pasiruošę, juk tai tik popierius irodantis juridiskai, kad esate vienas kito, o gal jums to ir nereikia, juk laimingiems buti nereikia teisiniu irodimu. Gal aistra įsiplieks susituokus, bus kazkas naujo, taciau neapciuopiamo, pokyciai ir nauji isgyvenimai neturėtu skirti, o turetu junkiti. Įtampa normalu, tik nevalia jai pasiduoti, jei jusu santykiai yra gilus ir atviri vienas kitam
@monikavaiciulyte aciu, labai grazus patarimas. As tikrai esu tam pasiruosusi ir tikrai nenoriu ranku nuleisti, tikiuosi jis taip pat nores..
jeigu man zmogus pasakytu, kad nezino ar nori buti su manim ir sitaip sudvejotu, as tikrai nebegaleciau su juo but, nes faktas, kad paskui visa laika gyvenciau baimeje , ,ar jis mane myli? O gal ne? Gal paliks?”…. Kad ir kaip skaudetu sirdi susikrauciau daiktus ir iseiciau.
Turejau viena draugyste , prabuvome su vaikinu beveik trejus metus ir kai issikrausteme kartu gyventi, jis man po savaites tik gyvenimo kartu sove va toki… aisku po dar savaites persigalvojo ir atsiprasinejo.. bet po to vistiek turejau skirtis nu nes visada gyvenau baimeje , kad jeigu karta paliko, tai paliks ir vel … o kai pati padejau taska galu gale , jis prisipazino, kad po susitaikymo dar ne karta sitaip buvo sudvejojes ir vos nepaliko manes… zodziu taip nervus istampe, kad sakes, verkdavau ir verkdavau… O dabar turiu nuostabu vyra ir esu tokia mylima, kaip anksciau, net pasvajojus nebuciau
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
