Ats:Šlykšti savijauta.

nuotraukos nėra (archyvas)

Dėl dalies “atsimėmo” galvojau jau, būčiau tikrai visomis keturiomis už jei man sumokėtų pusę buto kainos – galėčiau nusipirkti, kad ir nedidelį, kuklų butuką ir gyventi sau ramiai. Tačiau teisiškai nieko negaliu padaryti, negaliu priversti jų parduoti, ji turi mažą vaiką – įstatymai jos pusėje. Jaučiuosi kaip įkalinta. Tėvai nusileido tik tiek, kad draugas gali atsikraustyti gyventi pas mane, jeigu jau taip noriu. Bet bėda ta, kad čia gyventi nenoriu net aš, o juo labiau jis