Šlykšti savijauta.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Turbūt tiesiog noriu išsikalbėti, nes nusibodo nešiotis tą kartėlį kasdien su savim. Man 24 metai, dirbu – save išlaikau, studijuoju, esu simpatiška, turiu vaikiną, bet… esu jauniausias vaikas šeimoje (skirtumas 9 ir 12 metų) ir atrodo čia jau nuosprendis, turiu galvoti ir elgtis taip, kaip norisi mano vyresnėms seserims. Viskas nebūtų taip blogai, spjaučiau ir tiesiog nebendraučiau, tačiau gyvenu bute su mama, seserim, jos dukryte (jai du metai), praktiškai dar ir sesers draugu. Butas pagal dokumentus ir sutartį – mano ir sesers lygiomis dalimis, bet praktiškai… Na mano tik vienas kambarys likęs, visa kita sesers Bėda ta, kad labai, na tikrai labai nemėgstu mažų vaikų. Juos toleruoju, bet nemėgstu su jais užsiimti, žaisti, “niančytis” ir t.t. Tiesiog tokia mano būdo savybė. O sesuo savo vienturtę myli tiesiog nesveikai, viską jai leidžia. Vaikas bet kokiu paros laiku įsiveržia į mano kambarį, viską ima, teplioja baldus šokoladu, tušinukais ir t.t. Kai ateina mano vaikinas – dukterėčios išprašyti iš kambario gražiuoju nebeįmanoma. Sesuo į visus mūsų konfliktus įvelia ir savo draugą, bei žinoma – dukrą. Na gaunasi tikras terorizmas (neduok dieve užtrenkdama SAVO kambario duris užkliudysi jos vaiką). Tėvai visada labiausiai mylėjo tą seserį, todėl į mūsų nesutarimus žiūri pro pirštus.
Aš tiesiog neįsivaizduoju kaip toliau gyventi namuose ir su tuo tvarkytis. Man nuolat liūdna, esu viskuo nusivylusi, nuolat nerimauju. Laiminga būnu tik kai išeinu į darbą, bet ir ten dažnai jau nebegaliu susikaupti, nebeatlieku pareigų kaip derėtų. Net pradėjau galvoti, kad sergu depresija, nes tai jau tapo nuolatine būsena. Blogiausia, kad išeiti neturiu kur, o ir metų man jau pakankamai, kad turėčiau savo šeimą, bet… kažkodėl nuolat atsiduriu jauniausio ir kvailiausio brolio jono situacijoje
Turi vaikina , dirbi.Nuomokites buta.
Tai jeigu dirbate ir uždirbate, negalvojot išsinuomoti kokio butuko? Ir nervų gadinti nebereikėtų. O tai namie vienas chaosas, kai kartu tiek žmonių gyvena.
tai jeigu save išlaikai, kaip sakai, tiesiog paimk ir išeik kitur, nuomokis su draugu butą ir viskas. problema išspręsta.
Deja neuždirbu tiek, kad galėčiau nuomotis butuką sostinėje, pavalgyti, apsirengti ir dar susimokėti už studijas.. Arba butukas arba studijos. Tiesa, su draugu buvom sugalvoję išsinuomoti, jis netgi norėjo už nuomą mokėti. Tačiau kai pasakiau tėvam, jie pakėlė baisų chaosą: arba “ženijuosi”, arba gyvenu “namuose”. Jie labai konservatyvių pažiūrų (tiesa, kaip matom seseriai tai nesukliudė turėti nesantuokinio vaiko).
Atejo laikas suaugt..Tai yra rimtai susest prie stalo ir paaiskinti,kad suaugusio zmogaus privilegija-privatumas.Be konfliktu,be skandalu.Ir poto jau rakinti kambari.Nesvarbu ka sakys,i barnius ner ko veltis,pastatei pries fakta ir isidedi spyna.Nekelk karu,nes nieko nelaimesi,visu poziuriu,jauniausias vaikas privalo prisitaikyti,nes mama ji labiau mylejo Apnakvydink drauga,tegul pagyvena Sesers vyrui pridurk,kad tai tik seimos reikalas Kitaip tariant jei nedaug nori,tai ta ploteli ir atsitverk,nes tai labai svarbu gyvenimo kokybei,erdve butina,jei nera galimybes issikraustyti.
tai taupyk kažką, nepirk tiek rūbų ir panašiai, sugalvok taupymo būdą kažkokį. nes išeiti būtų, manau, vienintelė išeitis. sėkmės. šiais laikais žmonės už 800 visą šeimą išlaiko..
kam nuomoti, jei ten ir jos butas.. sesk, pasnekek su sese, susipyk, issiriek, bet bent zinos tavo nuomone ir galiausiai vis tiek manau, kad ir po truputi, bet prisitaikys prie tavo prasymu kazkokiu
tai nuomuokit kokiame bendrabutyje,koks skirtumas salygos,bet jau nervu negadinsit
kas cia per patarimas, nuomokis buta. Juk parase, kad butas lygiomis teisemis priklauso abejom seserim, tai gal ta vyresne turi nuomotis buta, kad jau seima turi? Tai jai taip ir pasakyk, kad tu studijuoji ir tau sunku, kai visur lenda tas vaikas. O jei neziures i tave rimtai, pagrasink, kad zadi atsiimti savo buto dali ar ka nors panasaus, turetu suveikt.
Autore, o jeigu pabandyti bendrabuti kambari gauti seimynini ?
Jei paliksi buta,tos dalies savo nebeatgausi,,nes pinigu atidavimui niekada nepalankus metas,ypas pas mus.. O jei neturite uz ka isigyti,geriau nerizikuoti prarast. Turi mama ir pasiulyk jai su Tavimi issikraustyti,jos balsas manau turi buti svarbus,jei ji sutiks,tuomet isdalint,pasidalinat,ir su mama isigijat kazka kito.
Dėl dalies “atsimėmo” galvojau jau, būčiau tikrai visomis keturiomis už jei man sumokėtų pusę buto kainos – galėčiau nusipirkti, kad ir nedidelį, kuklų butuką ir gyventi sau ramiai. Tačiau teisiškai nieko negaliu padaryti, negaliu priversti jų parduoti, ji turi mažą vaiką – įstatymai jos pusėje. Jaučiuosi kaip įkalinta. Tėvai nusileido tik tiek, kad draugas gali atsikraustyti gyventi pas mane, jeigu jau taip noriu. Bet bėda ta, kad čia gyventi nenoriu net aš, o juo labiau jis
slykti ta tavo sese. ko jos draugas pas jus gyvena? as tai pasakyciau kad i mano kambary nieks neieis o ir vyras kuris pas moteri gyvena- ne vyras,tegul tyli sikna prispaudes jei nesugeba seimai buto nupirkt. susipykciau su visais,bet bent man neaiskintu nieko. o dbr tau del gerumo lipa ant galvos visi. parduokit buta ir jim bus kambarys ir tai su savo vaiku ir vyru.
Ne, mama šiaip turi butą kitam mieste, kur šiuo metu gyvena tėtis. Tiesiog ji paskutiniu metu čia gyvena, nes prižiūri sesers dukrą (nemokama auklė ).
o spynos rakto ner?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
