Vyrą kaip ir myliu, nu per tiek metų jau nėra nei labai didelės aistros, nei romantikos, labiau gal pripratimas, bet abiem 33 metai, baisu pripažinti, bet būtų baisu pradėti kažką iš naujo. Ir sunku paleisti tą žmogų… namai bendri, vaikų neturim, viskas būtų paprasta, pasidalintumėm ir greitai išskirtų, bet labai dviprasmiškas jausmas… Jei žinočiau, kad sako tiesą ir kad jis nebežiūrėtų į ją, kad neberūpi, kad gal galima viską suklijuoti – noriu bandyti, bet jei meluoja… ta merga, jį įsimylėjus, pati taip parašė… jis jai neatsakė tuo pačiu, bet… iš kur žinoti, kad nėra kažkokių bent minimalių jausmų iš jo pusės jai?
(anonimas) (archyvas)
