Am.. Tai kad jis meluoja. Grynas makaronų kabinimas. Jis su ja bus, jis su ja dulkinsis. Gal šiaip prie progos. Gal išaugs į reguliarius meilužius. Pirmi žingsiai jau žengti arba jau nueiti. Kur jūs įsivaizduojat ji dings? Bus kolegos ir toliau. Jis jai neabejingas. Ji neabejinga jam. Jie vienas kitą traukia. Problema esate jūs. Jūs turbūt esate jo saugus uostas, bendri įsipareigojimai, bendri namai, pas jį irgi pokyčių baimė, todėl jis ir mazinasi. Pats sau nėra atviras. Bijo leistis į avantiūrą. Bijo jus prarasti. Bet aistra ir noras eiti – liepsnoja.
Matot.. Aš manau jog yra skirtumas aplinkybių. Manau jog įmanoma ilgalaikėj perspektyvoj atleisti jeigu tai buvo tikra klaida. Na tokia, kuri atsitiko, sakykim, kur nors toli, su random žmogum su kuriuo niekas nesiejo ir turėtų būti užtikrina jog nesies. Jeigu jis apie ją nekalba. Nelygina. Nežarsto komplimentų PRIE SAVO ŽMONOS. Ir nuoširdžiai maldauja atleidimo ĮRODYDAMAS jog jūs jam pirmoj vietoj ir jos daugiau nebepamatysit (neišgirsit) nei jūs nei, tuolabiau, jis. Tada dar galima mąstyti ir gilintis į žmogaus nuoširdumą ir nesugebėjimą tvarkytis su savo aistrom.
Bet jūsų atveju… jis prie jūsų laikos tik iš baimės. Pripratimo. Dulkinti jis nori ją. Kažkaip akivaizdu iš jo veiksmų ir žodžių, jums ne?
