Ats:Padėkit suprasti žmogaus elgesį

Valerija, nusijuokiau net tikrai nepykstu. Būna dažniausiai, kad po darbo reikalų pasiūlo jis kur nors nulėkt į koncertą kokį ar kabaką pasėdėt, taip ir gaunas paskui…

Mąstau realiai ir blaiviai visur, kur tik įmanoma, bet tiese savim suskystu ir taip gėda dėl to! Puikiai suprantu, apie ką šnekate ir bijau, kad galite būti teisi, galbūt tai tik kuriama mano iliuzija, ko aš esu gyvenime pasiilgus, bet tada vėl stabteliu ir pagalvoju – bet juk tos visos akimirkos kartu negi taip gali būti be prasmės jam? Juolab, kai matau kaip jis žiūri į mane. Arba vėlgi – GAL čia tik man taip atrodo