Padėkit suprasti žmogaus elgesį
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, iškart atsiprašau už anonimą, bet nenoriu, kad pažįstamos matytų.
Žodžiu, situacija yra tokia – kritęs vienas vaikinas (tiksliau vyras jau) man į akį, bet nesuprantu, ko jis iš tikrųjų nori. Nors studijuoju psichologiją ir puikiai išsprendžiu kitų problemas, savųjų negaliu… Susipažinom mes prieš gerą pusmetį vienos bendros veiklos aplinkybėmis, dabar esam savotiškai kolegos. Nuo pat pirmos pažinties dienos aiškiai pajutau jo simpatiją man. Kurį laiką nelabai kreipiau į jį dėmesio, kadangi jis visai toli nuo mano vyro idealo, bet visada su priešingybėm taip yra – pradėjo patikt ir nieko nepadarysi, juolab, kad jis vis rodė man signalus ir mėtė užuomenas.
Visada įdomus būna amžius, tai man 20, jam 30. Abu esam menininkai, jo dūšia – panko, o aš romantikė, tačiau visi bendri pomėgiai mūsų, smagu kartu laiką leist, cituojam abiejų mėgstamus rašytojus, tas pačias frazes, jis dažnai sako, kad manimi žavisi, esu nuostabi moteris ir pan, BET po to, kai išsiskiriam, jis man nei skambina, nei rašo ir mane tas nervina, tai kam taip šnekėt tada. Nors esam ir labai skirtingi, dažnai galvoju, kad daug dalykų jo elgesyje yra man nepriimtini, bet vėl – susitinki ir pamiršti.
Pora kartų buvo viskas nuėję iki labai aistringų bučinių ir glamonių, nieko daugiau, mačiau kaip jis tirpsta, kartoja, kaip jam gera ir t.t., BET vėl – po to jokių žinių iš jo. Ir tas nervina, nors ir kokia laisvamanė bebūčiau ir neimčiau visko į galvą, bet auklėjimas turbūt irgi duoda savo – būti visada oria moterimi.
Gali būti, kad atmetinėju viską, kas ganėtinai aišku vien jau dėl to, kad jau metai laiko, kaip neturiu vaikino ir elementariai fiziologiškai reikia šilumos ir vyriško artumo.
Turbūt ir man pačiai atsakymas aiškus, kad vyras, kuris tikrai domėtųsi manimi – skambintų ir rašytų, juolab jau ir amžius jo koks, seniai nebe paauglys, stengtųsi kuo dažniau būti kartu ir t.t.; turbūt kuriu šitą temą norėdama pateisint tokį santykį, bet vis tiek noriu išgirsti nuomonę iš šalies – ar dar įmanoma kas?.. Kaip su juo elgtis?
o gal nemoka rasyti sms’u?
Valerija, nusijuokiau net tikrai nepykstu. Būna dažniausiai, kad po darbo reikalų pasiūlo jis kur nors nulėkt į koncertą kokį ar kabaką pasėdėt, taip ir gaunas paskui…
Mąstau realiai ir blaiviai visur, kur tik įmanoma, bet tiese savim suskystu ir taip gėda dėl to! Puikiai suprantu, apie ką šnekate ir bijau, kad galite būti teisi, galbūt tai tik kuriama mano iliuzija, ko aš esu gyvenime pasiilgus, bet tada vėl stabteliu ir pagalvoju – bet juk tos visos akimirkos kartu negi taip gali būti be prasmės jam? Juolab, kai matau kaip jis žiūri į mane. Arba vėlgi – GAL čia tik man taip atrodo
Na, jei žiūrėsim ne į tavo priežastis buvimo šioje situacijoje, o jo, tai svarbu kelti klausimus. Kas jam iš tų santykių? Ko jis iš jų tikisi? Galų gale, ar jis į tai žiūri kaip į kažkokį tęstinį procesą apskritai (ar tie pasilikimai nėra vien susiklosčiusių aplinkybių sutapimai). Į šiuos klausimus gali jis tik atsakyt (irgi nebūtinai ir pats ji žino atsakymus). o pati gali stebėti aplinkybes, kurios kaip suprantu kol kas nieko gero nežada, arba jo paklausti :}
Suaugusiam vyrui ne piskint sms rupi paskambinti geriau… atvirai su jo pasnekek, ko jis tikisi is tokiu jusu santykiu.. ar bunate pora ar isvys niekuo..
Heh, būtent šituos klausimus ir bandau kelti. Žinoma, atsakyti gali tik jis pats, bet aš žvelgdama iš savo patirties su vyrais perspektyvos, matau tokius atsakymus: jam svarbu momento būsena, yra ji – jaučiasi jis gerai ir išnaudoja ją, nėra – irgi didelių problemų nėra. Šiuo atveju, tęstinio proceso kaip ir nelabai gali būti, bet apsimetu naivuole, manydama, kad kiekvienas atvejis individualus ir galgi čia dar kažkas išeiti gali, ypač kai prisimenu visus jo prisilietimus, žvilgsnius į mane ir pokalbius.
ačiū, Valerija, biškį jau statot mane į mano natūralias vėžias mąstyti, o ne vien vadovautis aistra ir jausmais (o čia taip sunku to išvengti ).
Žinoma, kiekvienas atvejis individualus, tačiau kiekvienam jų reikia analizės. Jei viskas būtų taip paprasta, kad vadovaujies jausmais ir jie visada tave į laimę nuveda, tai būtų puiku, bet, deja, dažnai taip nėra.
Matau dvi realiausiausias šitos situacijos išeitis: plaukti pasroviui ir žiūrėti kas bus, su rizika nudegti, arba nutrauktri viską su rizika gailėtis nepabandžius. Bet kuri iš jų turi savo pliusų ir minusų, tačiau niekada negali būti tikras. O gal tiesiog “išeisi” iš šitos situacijos? Nusibos, gal ką kitą sutiksi, o gal jis pasiūlys įsipareigoti. Nežinai, kaip viskas baigsis, kol ta pabaiga neateis.
Bet kuriuo atveju, linkiu sėkmės renkantis.
Ir dar. Siūlau nepamiršti, kad yra toks tipažas žmonių (ir vyrų, ir moterų), su kuriais gali 30 metų kartu gyventi, vaikus užauginti, o jie viena dieną “iš lempos” ims ir išeis, nes jiems taip “susišvies”. Labai linkiu, kad tavo simpatija nebūtų iš tokių ;}.
Ir kaip sunku atsispirti aistrai, blemba, spėju pamatysiu jį ir vėl jėgų nebeturėsiu atsitraukti, atstumti, veikia kaip magnetas savo minčių panašumu į mano, iš vienos pusės labai malonu, iš kitos graužia, kad greičiausiai viskas šitam lygmeny tik ir liks…
Valerija, ačiū už patarimus, labai panašiai ir aš galvoju, tik dabar man su blaiviom mintim prastokai. Tikriausiai taip ir reiks – plaukti su šiokia tokia atsarga ir tuo pačiu rizika, ir laikas apspręs, arba pačiai galva nušvis.
Kažkaip iškart klausimas kilo – o jis antros pusės netyčia neturi?
Mariau, jūs kaip vyras pasakykit, vis tiek jaučiat – ar tai galėtų būti vyro rimtas požiūris į santykį (kad ir koks keistas būtų), ar visgi labiau taktika iškovoti moterį, kaip trofėjų?
ir kas gi supras tuos menininkus (nepiktybiskai cia )
Atsiprašau, bet ir glamonėtis darbo reikalais pradedat? :} juokauju, žinoma, prašau nesupykti ;}.
O šiaip, kaip psichologijos studentė, turėtum kaip niekas kitas realiai ir blaiviai pasistengt pažiūrėt į situaciją. Priežastys gali slypėti bet kur nuo vyro rerezentacijos tavo pasąmonėje, etc. (nesiplėsiu, nes tikiu, kad ir pati puikiai supranti apie ką aš) iki tavo savivertės, etc. Tik ar tu nori jas matyti, ar nori kurti niekur nevedančius santykius?:}
o kokiomis aplinkybėmis jūs susitinkat, jei iš jo jokių žinių niekad? Pati visada inicijuoji?
heh, juokas pro ašaras būtų, bet tai kad pjeses teatrams rašo bijau, kad būsiu ant babnyko užtaikius, nors dažnai tuo ir abejoju, nes nu tikrai nėra jis idealus vyras moterims
nu įdomi situacija sakyčiau
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
