Na gal kiek kitaip, bet įžvelgiu situacijoj save. susipažinom netikėtai per šventę, nors visiškos priešingybės – “sulipom” visam vakarui, po to iš pradžių rodė iniciatyvą, domėjosi manim, sakė kad į viską žiūri rimtai, tieiog matėsi kad pasiilgsta. po mėnesio pajutau šaltį ir visišką nesidomėjimą. regis kai susitikdavom viskas gerai, bet po to net neparašo kaip sekasi, nebepaskambina. bandžiau įtikinti save, kad gal pavargsta ir nebeturi tiek laiko kiek anksčiau. praeitą savaitgalį dar susirašėm (vėlgi mano iniciatyva), o po to nutrūko viskas. ir nuo to laiko nebeatrašė, nebeatsiliepė ir aš viską supratau – baigta. jaučiau negerą jau kurį laiką, prašiau kad pasakytų aiškiai jei nebenori būt kartu, prisiekinėjo kad viskas gerai, o galų gale net nesugebėjo žinute visko užbaigt (jau nekalbant, kad į akis pasakytų). sužeidė baisiai, džiaugiuosi tik, kad nebesikankinsiu daugiau nerimaudama ir kad negavo iš manęs visko.
