(anonimas) (archyvas)
Draugė su vaikais tai irgi namie nesėdi, šventiniu laikotarpiu pas abiejų gimines visoj lt važinėja, susitinka su draugais, kurie irgi vaikų turi. Tai mes su ja kartą per 2mėn tik pasimatom kavos.
Aš suprantu puikiai, kad mano reacija neadekvati. Atrodo geriau mest jį norėčiau ir gyvent be tokių nemalonių jausmų viduje (arba susirast tokį pat prielipą). Bet nereikia ant manęs varyt, aš ieškau pagalbos, sprendimo, noriu suvokti iš kur, dėl ko tie jausmai kyla manyje? Pavydas, perdėtas prieraišumas, noras žinoti kiekvieną žingsnį, jei žmogus jau mano. Psichologas gal padėtų susivokti? Ar jis tik išklauso problemas?
