Aš jį facebooke turėjau, bet jis neparašęs nieko apie santykius. Nebuvo jokių bendrų nuotraukų su šeima, aš jo visų draugų netikrinau… nu aš nei minutei nepagalvojau, kad jis kažką turi… jis su broliu supažindino, su savo šeima, su draugais ėjom kartu, kaip draugė. Aš pati nenorėjau viešinti to poros statuso, aš net nesureikšminau statuso, nes jis kalbėjo rimtai, dalinomės planais, aš nevaržiau jo, jis nevaržė manęs, man patiko jaustis mylimai, bet aš norėjau visiems pranešti tada, kai jau tikrai žinosiu, kad čia tas žmogus. Per kalėdas net buvom pas mane antrą dieną, aš nežinau, ką jis pasakė žmonai… jis gal daqbar ir pasakė man, nes aš dažniau kalbėjau apie vaikus, apie planus apsigyventi kartu, matyt, dėl to ir pratrūko…bet juk pats apie bendrus namus kalbėjo, apie bendrą paskolą, kad va įnašą turim, kad nieko netruktų, kad galėtumėm laimingai gyventi… aš nebegaliu, kaip skaudu….
aš pas jį buvau, tik nežinau, pas ką buvau dabar jau. Ten sakė jo butas, o ką aš žinau, kas ten per butas… nenoriu aš jau nieko klausinėti pas jį, man užtenka fakto, kaip kas yra…
Aš išeiti iš darbo noriu, kad nematyčiau. Aš prisirišus prie jo, aš žinau, kad negfalėsiu dirbti, aš jautriai į tai reaguoju jau dabar, man nepraeis greit. Aš atsimenu praeitus santykius, ėjau pas psichologą, geruoju čia nesibaigs. Aišku, galėčiau pasirinkti kažkokį vaidmenį ir dirbti toliau, nebendrauti su juo, tik darbo reikalais, bet kaip man bus sunku… darbas geras, gerai apmokamas, geros perspektyvos, geros pareigos, viskas kas susiję su darbu tobula, kolegos geri, bet… viską turiu mesti, nes atsirado tas, kuris tiesiog, išplėšė viską iš rankų, ką pats davė.
