Kaip baigiasi meilužės istorija
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Susipažinome darbe. Kai susipažinome, aš nežinojau, kad jis turi šeimą. Viskas vyko prieš du metus, tada man buvo 28, jam 37. Mane perkėlė dirbti iš kito skyriaus, jis buvo žmogus, kuris viską aprodė, padėjo, buvo mentorius. Darbo buvo daug, norėjau kuo geriau pasirodyti naujoje pozicijoje, todėl dirbdavau viršvalandžius ir neskaičiuodavau laiko. Jis pradėjo likti su manimi. Nieko nebuvo ilgą laiką, paskui tapome draugais, pasikalbėdavom. Santykių temos neliesdavom, nes man tas nebuvo aktualu ir net nežiūrėjau į jį kaip į vyrą, bet vieną dieną, atsitiko…aš įsimylėjau, pati nesupratau kaip. Nes po darbo jis parveždavo mane namo, paskui susirašinėdavome iki išnaktų, man skyrė tikrai daug dėmesio. Aš net neįtariau, kad vyras, kuris turi šeimą, gali tiek daug laiko skirti kitai moteriai… jis man padėdavo dėl visko tiek darbe, po darbo. Santykių savo neviešinom, nes nenorėjau apkalbų darbe ir pati po skyrybų paskutinių labai atsargiai žiūrėjau į santykių afišavimą, norėjau tai pasilikti sau, net tėvam nieko nesakiau, tik keiom draugėm, kad yra toks žmogus, kuris veda iš proto. Ta prasme, mes važiavom kartu prie jūros, mes kartu net skridom į Paryžių, jis man kartojo, kaip myli, kaip nori vaikų su manim, kokia aš tobula. Atrodė tikrai įsimylėjęs. Ir šiandien ryte, atėjęs į darbą, jis prisipažino, kad turi šeimą. Kad turi žmoną ir dukrytę. Man dreba rankos, verkiu, nežinau ką daryti, kaip elgtis… ar man išeiti iš darbo? Ar likti, bet tada nežinau, kaip reiks bendrauti su juo… taip šlykščiai jaučiuosi, tokia apgauta… tokia sužlugdyta, tokia kvaila, naivi… negražiai pasakysiu, bet jeigu jam kažkada bent kažkiek rūpėjau, noriu, kad netekęs manęs bent kažkiek kankintųsi, tai noriu priimti sprendimą, kuriuo ir jį įskaudinčiau. Nors dabar jau nežinau, ar aš myliu, ar nekenčiu, nenoriu vadovautis emocijomis, negaliu to daryti prie kolegų, bet nežinau, kaip elgtis. Panos, padėkit, nes aš išprotėsiu.
Sako pas mus kokius tris metus su žmona buvo įtampa, sako gimė dukra, galvojom viskas susitvarkys, bet ne. Tada atsiradai tu ir man su tavimi buvo gera. Sako tu man svarbi. Sako su žmona viskas tvarkosi, santykiai gerėja, bet aš nenoriu su tavimi visko baigti, bet tu esi per geras žmogus, kad tave apgaudinėčiau. Sako aš žinau, kaip tu nori šeimos, nori vaikų. Sako į savo dukrą žiūrėdamas supratau, kad nenorėčiau, kad su ja elgtųsi, kaip elgiausi su tavimi, sako tavo pasirinkimas, jei nori, palik mane, kurkis santykius ir šeimą. Aš be žodžių stoviu… sako aš šeimos nepaliksiu, nors per visą mūsų bendravimo laikotarpį svarsčiau tai padaryti. Mano galva kvadratinė, aš kaiu zombis užsidariusi kabinete ir galvoju, kokiam sapne esu… visi jo žodžiai skamba galvoje, bet mintys jau pinasi tarpusavyje. Kodėl jis turėjo taip elgtis. Kodėl turėjo taip elgtis su manimi, kodėl turėjo taip elgtis su žmona, su vaiku. Kodėl turėjo skaudinti visus žmones, kodėl rinkosi, kas čia, parduotuvė kokia… nuomos punktas… jis geras vyras, jis tikrai šeimyniškas, sakė jo žmona nieko nežino ir nesužinos, aš tikrai manau, kad ji nepajautė. Bet … aš niekad nebepasitikėsiu vyrais, jokiais. Visos svajonės žlugo dėl vieno žmogaus…
Tiek ilgai nesupratai, kad vedes? Draugavot, o jo fb neturejai? Kazkaip keista
Ne visi Facebook viešinasi. Pvz., mano ar mano vyro statuso neįmanoma suprast.
Šiaip nežinau, aš tokių atveju sugalvočiau kažkokį paniekinimo planą. Taip nepalikčiau ir uodegą pabrukus nebėgčiau. Na, aišku, romano netęsčiau.
Na, turesit pamoka gyvenima.O vedusiais geriau neprasideti.Jie seimu nepalieka dazniausiai, o jei ir paliktu, tai visa gyvenima bendrautu su buvusia zmona del vaiko ir dar alimentus moketu.Nemanau, kad butumet laiminga seima issardzius.Geriau ji pati palikit ir laikui begant sutiksit laisva vyra.
O jei pastebesit, kad neiseina kartu dirbti, gal ir iseikit is sarbo.Juk pilna tu darbu, kita rasit, bus lengviau pasimirsti.
Eilinis kuilys ir tiek
O is darbo tai as niekur neiciau dar ko.. tegu jis eina
Per du metus ir jo namuose napabut? Nei su draugais nesusipazint? Tai ten kas friends with benefits?na i poros santykius nepanasu niekaip.
Jis turėtų pasisiūlyti išeiti iš darbo. Jei pats nesiūlo, tai jūs jam pasiulykit
Ji nežinojo, kad jis vedęs. Tas vyras tyčia sąmoningai ją suviliojo, o savo statusą nuo jos slėpė. Būtų žinojusi, būtų neprasidėjusi. @karolceee
Bet moterys kokios jus naivios. Su vyresnio amžiaus vyrais susidedant yra didelis procentalis jei normalus vyras, kad jis bus ne vienišas arba su kraičiu. O tuo labiau nuo pat pradžiu paklausti ar kažką turi? Reikėjo pas ji į namus užsukti. Su jo draugais, giminėmis susitikti jei apie tokia didinga meile suokė. Dabar du metus kaip niekur nieko nežinojot. Buvot paklodė ir geras laiko praleidimas tam seniui ir tiek.
@wikute14 turejau omenyje, kad tures pamoka, kaip aklai nepasitiketi vyrais.Reikia juos patikrinti pries pradedant santykius.😉
Aš jį facebooke turėjau, bet jis neparašęs nieko apie santykius. Nebuvo jokių bendrų nuotraukų su šeima, aš jo visų draugų netikrinau… nu aš nei minutei nepagalvojau, kad jis kažką turi… jis su broliu supažindino, su savo šeima, su draugais ėjom kartu, kaip draugė. Aš pati nenorėjau viešinti to poros statuso, aš net nesureikšminau statuso, nes jis kalbėjo rimtai, dalinomės planais, aš nevaržiau jo, jis nevaržė manęs, man patiko jaustis mylimai, bet aš norėjau visiems pranešti tada, kai jau tikrai žinosiu, kad čia tas žmogus. Per kalėdas net buvom pas mane antrą dieną, aš nežinau, ką jis pasakė žmonai… jis gal daqbar ir pasakė man, nes aš dažniau kalbėjau apie vaikus, apie planus apsigyventi kartu, matyt, dėl to ir pratrūko…bet juk pats apie bendrus namus kalbėjo, apie bendrą paskolą, kad va įnašą turim, kad nieko netruktų, kad galėtumėm laimingai gyventi… aš nebegaliu, kaip skaudu….
aš pas jį buvau, tik nežinau, pas ką buvau dabar jau. Ten sakė jo butas, o ką aš žinau, kas ten per butas… nenoriu aš jau nieko klausinėti pas jį, man užtenka fakto, kaip kas yra…
Aš išeiti iš darbo noriu, kad nematyčiau. Aš prisirišus prie jo, aš žinau, kad negfalėsiu dirbti, aš jautriai į tai reaguoju jau dabar, man nepraeis greit. Aš atsimenu praeitus santykius, ėjau pas psichologą, geruoju čia nesibaigs. Aišku, galėčiau pasirinkti kažkokį vaidmenį ir dirbti toliau, nebendrauti su juo, tik darbo reikalais, bet kaip man bus sunku… darbas geras, gerai apmokamas, geros perspektyvos, geros pareigos, viskas kas susiję su darbu tobula, kolegos geri, bet… viską turiu mesti, nes atsirado tas, kuris tiesiog, išplėšė viską iš rankų, ką pats davė.
Jis turi mesti darbą, ne tu. Nebūk auka
Tai vyrai moka apgaudineti zmonas.Mano pvz.buves vyras man sake, kad per kaledas dirbs, nes reikia skubiai objekta pabaigt😁 telefona slepdavo, ir siaip jie moka gudriai issisukt kai nori.Todel labai reikia juos tikrinti…
Turbūt kvailiausia ką galima padaryti šitoj situacijoj – mesti patinkantį darbą.
Neduok dieve jums tokių pasakų . Taip, aš naivi, taip aš pasitikėjau… Kolegų yra daug, įmonė didelė, bet mes dirbame visai kitame aukšte negu kiti, mūsų aukšte dirba 15 žmonių ir visi tie žmonės tikrai ne apie vienas kito santykius šneka. Ir neina ir neaptarinėja kolegų santykių su kitais kolegomis. Ir nežinau situacijos ,kodėl man kažkas turėtų prieiti ir pasakoti, kad ar žinau jo žmoną ir pan. Nuoširdžiai nesuprantu. Rimti žmonės dirba ir tuo neužsiima. Gal, jei būčiau laisvalaikį leidus didesniame kolegų būryje, būtų kitaip, o dabar turiu kabinetą, būnu viena, per pietus eidavau pietauti su juo, po pietų vėl dirbu arba pas save… Aš bandau suprasti, kodėl nepastebėjau, reikėjo būti atidesnei, čia faktas, bet…
aš eidavau pas jį į butą, važuodavom, bet ten nebuvo jokių kitos moters pėdsakų, tuo labiau vaikų pėdsakų. Daiktų mažai, bet jis labai minimalistiškai viską mėgsta, sakė, kad tvarkytoja ateina kartą per savaitę, visada tvarka, švara…galvojau toks žmogaus gyvenimo būdas ir tiek, gyvena vienas, nes sakė, kad paskutiniai santykiai įskaudino ir nenori apie tai kalbėti, o kai bus laikas ir kalbės. Aš ir nekalbėjau… nesu aš įkyri, lendanti, priekabi, knisanti protą, čia ir blogybė, nes būčiau jau seniai viską sužinojusi… kažkas rašė, kad romano netęstų, tai aš tikrai nieko netęsiu su juo. Eisiu namo, negaliu susikaupti čia. O jį išmesiu ne tik iš gyvenimo, bet ir iš fb, ir numerį asmenį užblokuosiu, ir viskas, nebendrausiu. Nors gal reiktų kaip tik nutraukti ir nereaguoti, neparodyti, kad skaudu ir kokia silpna… o gal tiesiog imt, išeit ir viskas. Jis niekur neis, čia jo svajonių darbas, tikrai niekur neis.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
