Neduok dieve jums tokių pasakų . Taip, aš naivi, taip aš pasitikėjau… Kolegų yra daug, įmonė didelė, bet mes dirbame visai kitame aukšte negu kiti, mūsų aukšte dirba 15 žmonių ir visi tie žmonės tikrai ne apie vienas kito santykius šneka. Ir neina ir neaptarinėja kolegų santykių su kitais kolegomis. Ir nežinau situacijos ,kodėl man kažkas turėtų prieiti ir pasakoti, kad ar žinau jo žmoną ir pan. Nuoširdžiai nesuprantu. Rimti žmonės dirba ir tuo neužsiima. Gal, jei būčiau laisvalaikį leidus didesniame kolegų būryje, būtų kitaip, o dabar turiu kabinetą, būnu viena, per pietus eidavau pietauti su juo, po pietų vėl dirbu arba pas save… Aš bandau suprasti, kodėl nepastebėjau, reikėjo būti atidesnei, čia faktas, bet…
aš eidavau pas jį į butą, važuodavom, bet ten nebuvo jokių kitos moters pėdsakų, tuo labiau vaikų pėdsakų. Daiktų mažai, bet jis labai minimalistiškai viską mėgsta, sakė, kad tvarkytoja ateina kartą per savaitę, visada tvarka, švara…galvojau toks žmogaus gyvenimo būdas ir tiek, gyvena vienas, nes sakė, kad paskutiniai santykiai įskaudino ir nenori apie tai kalbėti, o kai bus laikas ir kalbės. Aš ir nekalbėjau… nesu aš įkyri, lendanti, priekabi, knisanti protą, čia ir blogybė, nes būčiau jau seniai viską sužinojusi… kažkas rašė, kad romano netęstų, tai aš tikrai nieko netęsiu su juo. Eisiu namo, negaliu susikaupti čia. O jį išmesiu ne tik iš gyvenimo, bet ir iš fb, ir numerį asmenį užblokuosiu, ir viskas, nebendrausiu. Nors gal reiktų kaip tik nutraukti ir nereaguoti, neparodyti, kad skaudu ir kokia silpna… o gal tiesiog imt, išeit ir viskas. Jis niekur neis, čia jo svajonių darbas, tikrai niekur neis.
