Aš nieko neviešinsiu, tas žmogus elgėsi šlykščiai, bet neikaip niekada nenuskriaudė, neskaudino. Aš negriausiu jo šeimos ir nestatysiu jo į poziciją, kai gali prarasti ne tik darbą, bet dar ir šeimą, tikrai nebus taip. Aš ne tokio keršto jam noriu, tas manęs laimingesnės nepadarys. Aš tik naiviai, vis dar naiviai noriu, kad jei kažką man jautė, o atrodė, kad jautė, kad jam būtų skaudu be manęs ir kad ilgėtųsi kažkiek mūsų to laiko kartu. Žinau, kad naivu, kad jis pasirinko šeimą, man tik reikia būti stipriai ir nebūti jo meiluže toliau ir nesitenkinti ta situacija. Jis man pasakė, kad manęs neatsisako, kad nori visko, kas yra, bet negali slėpti… aš suprantu, kad man gerit 31, kad noriu vaikų, šeimos, šitas žmogus neduos man to… bet aš netikiu, kad jis tik dėl sekso… nu nenoriu tikėti, kad tiek laiko tik dėl sekso buvo, nenoriu. Nors, turbūt… aj, nebežinau, mirt noriu ir tiek po tokių esąmonių. Kokia aš nelaimėlė esu, kodėl negaliu sukurti normalių santykių, kodėl gyvenimas taip skriaudžia… aš niekam nieko blogo nedarau, visada noriu visiem tik gero, o visada lieku įskaudinta, visada visi naudojasi, visi meta ir palieka.
