Siaip dar atkreipciau demesi i BK 144 str., ,,Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus zmogaus gyvybei”. Esme tame, kad jie nors neturejo tycios nuzudyti, taciau veliau isgirdo zmogaus balsa, samoningas zmogus suvoktu, kad tai galejo buti suvio pasekme.
Taigi, nesant apibreztos ar neapibreztos tiesiogines ar netiesiogines tycios nuzudyti, visgi kilo padariniai – zmogaus mirtis. Kazusas reikstu, kad nekyla baudziamoji atsakomybe, o neatsarggus gyvybes atemimas butu kvalifikuojamas pagal BK 132 str. Cia jau irodinejimo klausimas, ar yra kalte ir kokia, ar jie ,,galejo ir turejo numatyti padarinius” ar jie suvoke rizikinga savo veikos pobudi, ar lengvabudiskai tikejosi isvengti pasekmiu.
Tuomet kitas klausimas, del BK 144 str. Siuo atveju, jie patys sukele pavoju, paliko zmogu, nors grese pavojus jo gyvybei, todel, manyciau reikia inkrtiminuoti ir si straipsni. Taciau cia sudetis formali – uztenka palikti, taciau ji nenumato padariniu, o jie kaip minejau, – zmogaus mirtis, todel manyciau, turetu buti kvalifikuojamas ir zmogaus gyvybes atemimas (manykim, kad neatsargus (BK 132 str.).
