oho…likau gan smarkiai nustebinta pasiskaičius šitą temą…
Su savo meile gyvename jau trečius metus kartu. Gyventi pradėjome gana greitai po draugystės pradžios. Na ir pradžia nebuvo labai įprasta… viskas prasidėjo nuo pirmosios nakties
Tai va… kaip minėjau, jau trečius metus esame laimingi kartu. Beveik kiekviena vakarą, prieš užmiegant, apsikabinę pakalbame kaip mums gera kartu ir kokie esame laimingi. Rutina, be abejonės, atsirado, bet jokiu būdu – ji negadina santykių! Kaip tik – atvirkščiai! Dažnai pakalbame apie tai, kaip nenorėtume grįžti į tuos laikus, kai važiuodavome vienas pas kitą į svečius, arba kai vaikščiodavome į pasimatymus (nors nedaug jų buvo)
Taigi, manau, jei santykiai pradėjus gyventi kartu pradeda irti, tai galbūt ne rutinoje reikėtų ieškoti bėdų? Žinoma, namų be dūmų nebūna, tačiau tie dūmai tik praskaidrina kasdienybę
