As gyvenau su savo vaikinu pusantru metu nuomodavomes kambari vis kazkur,bet nesisekdavo su seimininkais,o galop jam reikejo isvaziuot i uzsieni tai as susiradau kambariuka ir dabar gyvenu viena jau kelis menesius..Bet maniskis grizo ir planuojam vel susieiti.Galiu pasakyti taip: atsirado ta rutina per ta laika kol gyvenom kartu,bet kai pabuvom atskirai musu santykiai dar labiau sutvirtejo ir visai nebegalim vienas be kito.Zinau kad nepaisant tos susiktos rutinos mes vistiek norim kartu gyvent,nes miegoti atskirai yra tikra kancia
p.s darbar jau ieskom buto,nes su seimininkais gyvent yra totali nesamone..Tik va gaila kad tokios dideles kainos,cia apie Vilniu kalbu(
