Tai čia ir taip aišku, kad turi jis tų moterų ir dabar esu tokioj situacijoj, kad nežinau ar susitaikyt su tuo, ar ne. Esu aistringas gyvenimui žmogus, tad vien jausmų pagrindu tas faktas nelabai jaudina, kažkaip net šiandien pagalvojau, kad visgi nežinau ar įsivaizduočiau save su juo grynai negalvojant tik apie fizinį kontaktą. Kitą vertus, kaip minėjau – logika neatsilieka ir įkyrias mintis perša. Tai ir stoviu tarp dviejų ugnių savyje.
Kitas dalykas, vaikštau į pasimatymus ir su kitu vaikinu, jis eina iš proto dėl manęs, o man tik smagu su juo pasišnekėti, žinoma, patinka jaustis dievinamai, nieko nebuvo (net bučinių) ir nebus tarp mūsų. Čia irgi bjaurokas dalykas, pagal visą teoriją, išvada būtų tokia, kad jis tenkina mano neišpildytą ego su tuo kitu vyru ir aš daugiau pasąmoningai tuo naudojuos. O atviriau šnekant, matyt perėjo tuos pasąmonės blokus ir viskas vyksta jau sąmonės lygmenyje. Išvada – gyvatė vvedžioja nekaltą bernioką vien savo tikslams, kita vertus, iš kur toks šventas naivumas pas 26 metų žmogų, kai sakai jam “ne ir tikrai ne”, o jis vis tiek savaip paverčia, kad “taip” visgi. Raminu save, kad tai jau ne mano problemos, kad žmogus gyvena savo fantazijos pasaulyje ir akivaizdžiai blokuoja realybę.
O šiaip pralinksmino tema šiandienos “ar aš paleistuvė?” Va čia tai klausimas!
bumbaraska, ačiū už nuoširdžius linkėjimus, gera tai girdėti. Šiom dienom neskubinsiu nieko dar, apsiraminsiu su savo emocijom ir tada jau galvosiu šnekėti, ar ne. Manau, protingiausia. Aišku, nemanau, kad jis galvoja, kad aš tokia naivi ir kvaila, kad nesuprasčiau, jog ta mergina ne šiaip sau.
