Moterys, patarkit prašau, įsivėliau
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Verdu emocijose, nebesuprantu savęs. Gal kiek padrikai šnekėsiu, bet noriu viską kuo tiksliau nusakyti. Pasakykit, ar aš kvailai elgiuosi. Tik prašau, neteiskit, ir taip sunku.
Buvau beprotiškai išsiilgus meilės, na ir kaip tyčia gavos, kad klube susipažinau su vaikinu. Paėmė jis mano numerį, pradėjo asistuoti, rodyti dėmesį ir pan. Viskas nuostabu, esame labai panašūs vienas su kitu. Žodžiu, pirmas faktas mane sugluminęs buvo tas, kad jis nesakė savo facebooko, bet aš vis tiek sugebėjau jį rasti. Pamačiau, kad turi merginą, 12 metų vyresnę. Sekantį susitikimą taip ir paklausiau – ką ji reiškia. Sako – nieko, tik gera draugė ir pan. Nepatikėjau, aišku ne, taip nebūna “šiaip”. Bet mano aistros ilgesys privertė tai užmiršti, nuryt, užsimerkti. Susitikinėjom toliau, nepraėjo nei dvi savaitės po pažinties, prisipažinsiu, stačia galva puoliau į verpetą jausmų – permiegojom. Visą laiką, net ir šiandien po susitikimo jis man sako, kad pirmą kartą sutinka tokį sielos veidrodį ir manau, kad jis ganėtinai nuoširdžiai šneka, atskiriu žmones. Tikrai žinau, ką reiškia, kai vyras žvelgia susižavėjusiom akim (juk moterys, jaučiam tą) ir ką reiškia žaidėjai. Manau, kad jis tikrai nuoširdžiai žvelgia į mane, bet tuo pačiu yra gudrus žaidėjas. Antras faktas – ta mergina facebooke iš tikrųjų yra tikra jo mergina. Šiandien tą iškapsčiau, radau jo žinutes kitam tinkle, kad jis su ja leidžia laiką, myli ir pan, nors draugauja nepilnus du mėnesius. Ir tuo pačiu, “medžioja” kitas merginas. Suprantu, kad įkliuvau. Visgi, mano ego man pastoviai sako, kad aš kitokia nei visos, kaip tai paika… Tikiu, kad jis ją turi kaip laikiną “prieglobstį” ir toliau kažko ieško. Ir kaip paauglė esu įsitikinusi, kad ieško jis manęs ir kad visos tos nesąmonės ties manimi užsibaigs. Jis tikrai ypatingas žmogus, mūsų kalba liejasi laisvai, niekada niekas taip subtiliai nebuvo pajutęs mano sielos kerčių ir išsakęs tai žodžiais kaip savo jausmus, visiškas atvirumas.
Dieve, esu išsilavinusi mergina, baigusi psichologiją, dar vieną aukštąjį ir koks tai yra nulis dabar, visą gyvenimą visiems patarinėjus santykių klausimais, visada žinojau kaip elgtis, esu daug patyrus, o dabar šitaip nesugebu valdyti savo aistros. Turbūt blogiausia, kad nesijaučiu morališkai dėl to blogai, nors fiziškai, pvz, dabar – drebu. Klaikus jausmas, esu dar blogiau nei Kamiu absurdas, blogiau nei Bukowskio puolę herojai. Visą gyvenimą buvau laisvamanė, bet visada laiku sustojanti dėl stiprių principų. Dabar viskas dingę, visiškas išsilaisvinimas, bet ar tai nebus kritimas į pražūtį?
Pasakyti jam viską tiesiai šviesiai į akis, ar žaisti tuos visus gudrius moteriškus žaidimus, galiausiai gaunant jį? Pavargau nuo to dirbtinumo…
Pasakykit kažką, nes nuprotėsiu nuo savęs pačios.
Jei garantuoji, kad neįklimpsi, žaisk ir tu Bet jei abejoji – manau užbaik, nes čia šviečiasi aiški pabaiga.
Akivaizdus donžuanas, o tu turbūt įsimylėjai, todėl ir manai, kas esi jam “ta vienintelė”, o jis tik ganosi, taip sakant.. Juk jis faktiškai neištikimas! Būk išdidi ir turėk savigarbos! Arba tiesiai šviesiai jam pasakyk, kad žinai apie kitas ir gana čia tave už durnę laikyt!
nezudyk tu saves mergyt!!pamirsk tu ji,jei jau radai,kad kita turi nieko is to gero nebus.Po galais ,ka maza vaikinu?????
nuo tokių tik bėgt, moki savo kalbom apsukt smegenine niekada negriauzk saves jei to pati norejai, tau tai kele sypsena, tau patiko, juk gyvename tik karta, klaidu visi darom
tu manai,kad cia meile??cia tik susizavejimas,kad pamylti ir pajusti ta tikraja meile,reikia pragyvent su zmogum bent pora metu.
Nuo pat pirmos pažinties dienos žinojau, kad ta mergina ne šiaip sau, jaučiau, tik šiandien dar sykį pasitvirtinau… Esmė, kad net neįsimylėjau jo turbūt net, tik gyvenime tokios aistros patyrusi nebuvau, tai magiškai veikia, nevaldoma jėga… ir niokojanti. Tik kaip išlaviruot?..
nejau nesupranti, kad jei taptum jam svarbi, jis ta moteri mestu net nesudvejojes
bet ka tau sakom cia nepades, nes matos kad esi iklimpus ir dar ilgai uzmmerkusiom akim gyvensi jo atzvilgiu bijodama ji prarast.
tai gali uztrukti menesius, metus, bet gaudysi kiekviena jo demesio trupini, prisitaikysi prie visokiu jo keliamu salygu
tad sveikinu istojus i akluju, saves negerbianciu moteru gretas (galimas daiktas kad ir busimu senmergiu)
Nedramatizuok taip, juk jis ne vedęs. Pasikalbėk, papasakok kaip jautiesi, ką žinai. Jei jau tokie panašūs, kodėl slepi tai?
anathema, puikiai jus suprantu, visą gyvenimą buvau tokios pat pozicijos, iki pat šito paslydimo. Neskubėkit teisti ir priskirti kažkokiai kategorijai, esu save gerbianti moteris ir dabar, tik šitas paslydimas sujaukė visą protą
vvix, tikrai aš šiandien dramos karalienė, visgi emocijos šviežios, beje ir tuo pačiu pačios natūraliausios. Svarstau apie atvirą pokalbį arba, kaip minėjau, gudrios moters, kaip dabar mėgsta sakyt ir “kalės” žaidimus, greičiausiai su pasąmonine reakcija sukelti jam kažką ir kitą.
Gražiai rašai! Esi protinga moteris – neprapulsi. Šiaip tokia aistra būna retai – žiauriai faina, kad dabar tai jauti. Taip pat turėjau aistringą romaną be jokių perspektyvų, tiesa, jokios kitos moters nebuvo. Iki šiol prisimenu tai su virpuliu. Tokios patirtys praturtina. Beje, tuomet viską lyginau su Dostojevskio ir Bukowskio herojais Ech, tos lyriškos moterys. Gyveni vieną kartą – mėgaukis tuo.
Per daug greitai priėmei jo žaidimo taisykles. Atsibosi (atsibodai), jei nepradėsi žaisti ir tu. O, kad jį prisijaukinsi – abejoju, nes, matyt, įsimylėjai. Iš tavo abipūdinimo, tai galima spręsti, kad jis yra tipinis Don Žuanas, kuris tą akimirką skiria visą dėmesį moteriai su kuria bendrauja ir ji jaučiasi pati ypatingiausia.
Tavo elgesyje pastebėjau tokią, mano nuomone, klaidą. Kaip tu gali į jį reikšti kažkokias teises, versti jį teisintis jau antrą/trečią susitikimą? O jau po kelių savaičių pasiduoti visiškai..?
Asmeniškai aš, tai labai norėčiau prisijaukinti tokį vyrą, nes, manau, jog jei jie myli, tai myli stipriai. Kad ir jo dabartinė “gera draugė” – vyresnė 12metų už jį, panašu, kad turėtų būti stipri asmenybė, kuri moka jį suvaldyti, o pastarasis vis pas ją grįžta.
O tu, jei rasi jėgų “mažiau mylėt, o daugiau mąstyt”, tai pirmyn.
autorė Jūs labai protingai rašote, tad manau pati geriausiai ir sugalvosite kaip elgtis
Patarciau viska issiaiskinti…Tik visa tiesa akis i aki, pasakyk kaip jautiesi, kad viska zinai del kitos.Ziurek kaip reaguos, ka kalbes ir bus aisku.
Nezaisk zaidimu pati su savo gyvenimu,nes jei viska praleisi taip ramiai teketi sava vaga, bijau, kad liksi iskaudinta iki sielos gelmiu, o paskui bus lb sunku issilaizyti..gal geriau stop pusiaukeleje, nes manau ir jau taip giliai iklimpai.Jausmai uzburia, sirdis pirmauja, protas atsilieka.Neprarask sveiko proto, esi issilavinusi-mastanti moteris.Sekmes asmeninėje kovoje su jausmais ir saltu protu.
na ir šaunu. gyvenk ir mėgaukis. juk iki šio jovalo susitikinėjai ir mėgavaisi. viską sujaukė tik supratimas, kad jis gal turi kitą, gal ją myli ir nežinai kas tu esi visoj šioj istorijoj? o gal žinai, tik tiesiog norėtum būti daugiau. norėtum, kad nuotykis, romanas išsirutuliotų į rimtus santykius ir gal net visam gyvenimui. todėl ir susijaukei. todėl netekai ramybės ir susireikšminai. visa tai ir atsispindės visame kame. tavo veide, elgesyje, kalboje..
kai moteris pradeda prisitaikyti pataikauti, kad išlaikyti, prasideda ir visos nesąmonės. vyrui to nereikia. vyras yra užkariautojas iš prigimties ir turi būti laaaabai išmintinga ir patyrusia moterim, kad tu jį vystai, o jis galvoja kad jis tave..
tavo situacijoj galima labai įvairiai elgtis. galima ir kovoti. visom priemonėm. (tik neprarask savigarbos). kai kurioms moterims vyro užkariavimas prilygsta gyvenimo tikslui.
galima tiesiog mėgautis neįpareigojančiais santykiais. bet iš tiesų mėgautis. viskuo. buvimu kartu, seksu, bendravimu, laisvalaikiu.. viskuo ką patiriat kartu. kartais toks mėgavimasis virsta ilgalaikiais ir pastoviais santykiais, bet kartais ne. bet kuriuo atveju turėsi puikų laiką ir patirtį. netgi galite tai atvirai aptarti ir susitarti. kad nesvarbu kas už slenksčio, bet kai esate kartu, megaujatės viskuo, kas prieinama tuo metu. beprotiškai. neracionaliai. ir – svarbiausia- neleisti vyrui pajusti, kad jis yra valdovas padėties ar tavęs- ačiū, buvai kartu, buvai nuostabus. aš taip pat. bet kai išeisi, ne tavo bus laikas. ne tavo reikalas su kuo ir kada aš dar būsiu laiminga ir nuostabi. tai tikrai nepriklauso nuo tavęs. ir nelaukiu tavęs, kaip katalizatoriaus. o jei nori žinoti kur aš ir su kuo ir ką veikiu, ką valgau ar geriu, būk šalia.
Manau, kad tokį vyrą tik atbaidytų visi “pasikalbėkim, aš tau paverksiu, kokia priklausoma nuo tavęs esu”.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
