Moterys, patarkit prašau, įsivėliau
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Verdu emocijose, nebesuprantu savęs. Gal kiek padrikai šnekėsiu, bet noriu viską kuo tiksliau nusakyti. Pasakykit, ar aš kvailai elgiuosi. Tik prašau, neteiskit, ir taip sunku.
Buvau beprotiškai išsiilgus meilės, na ir kaip tyčia gavos, kad klube susipažinau su vaikinu. Paėmė jis mano numerį, pradėjo asistuoti, rodyti dėmesį ir pan. Viskas nuostabu, esame labai panašūs vienas su kitu. Žodžiu, pirmas faktas mane sugluminęs buvo tas, kad jis nesakė savo facebooko, bet aš vis tiek sugebėjau jį rasti. Pamačiau, kad turi merginą, 12 metų vyresnę. Sekantį susitikimą taip ir paklausiau – ką ji reiškia. Sako – nieko, tik gera draugė ir pan. Nepatikėjau, aišku ne, taip nebūna “šiaip”. Bet mano aistros ilgesys privertė tai užmiršti, nuryt, užsimerkti. Susitikinėjom toliau, nepraėjo nei dvi savaitės po pažinties, prisipažinsiu, stačia galva puoliau į verpetą jausmų – permiegojom. Visą laiką, net ir šiandien po susitikimo jis man sako, kad pirmą kartą sutinka tokį sielos veidrodį ir manau, kad jis ganėtinai nuoširdžiai šneka, atskiriu žmones. Tikrai žinau, ką reiškia, kai vyras žvelgia susižavėjusiom akim (juk moterys, jaučiam tą) ir ką reiškia žaidėjai. Manau, kad jis tikrai nuoširdžiai žvelgia į mane, bet tuo pačiu yra gudrus žaidėjas. Antras faktas – ta mergina facebooke iš tikrųjų yra tikra jo mergina. Šiandien tą iškapsčiau, radau jo žinutes kitam tinkle, kad jis su ja leidžia laiką, myli ir pan, nors draugauja nepilnus du mėnesius. Ir tuo pačiu, “medžioja” kitas merginas. Suprantu, kad įkliuvau. Visgi, mano ego man pastoviai sako, kad aš kitokia nei visos, kaip tai paika… Tikiu, kad jis ją turi kaip laikiną “prieglobstį” ir toliau kažko ieško. Ir kaip paauglė esu įsitikinusi, kad ieško jis manęs ir kad visos tos nesąmonės ties manimi užsibaigs. Jis tikrai ypatingas žmogus, mūsų kalba liejasi laisvai, niekada niekas taip subtiliai nebuvo pajutęs mano sielos kerčių ir išsakęs tai žodžiais kaip savo jausmus, visiškas atvirumas.
Dieve, esu išsilavinusi mergina, baigusi psichologiją, dar vieną aukštąjį ir koks tai yra nulis dabar, visą gyvenimą visiems patarinėjus santykių klausimais, visada žinojau kaip elgtis, esu daug patyrus, o dabar šitaip nesugebu valdyti savo aistros. Turbūt blogiausia, kad nesijaučiu morališkai dėl to blogai, nors fiziškai, pvz, dabar – drebu. Klaikus jausmas, esu dar blogiau nei Kamiu absurdas, blogiau nei Bukowskio puolę herojai. Visą gyvenimą buvau laisvamanė, bet visada laiku sustojanti dėl stiprių principų. Dabar viskas dingę, visiškas išsilaisvinimas, bet ar tai nebus kritimas į pražūtį?
Pasakyti jam viską tiesiai šviesiai į akis, ar žaisti tuos visus gudrius moteriškus žaidimus, galiausiai gaunant jį? Pavargau nuo to dirbtinumo…
Pasakykit kažką, nes nuprotėsiu nuo savęs pačios.
blemba, kvaila gal tu??? Nerimtai jis, tu tik kentesi. Sitiek nuostabiu vaikinu yra. Pammirsk tu ji galvok, kad susapnavai, kaip nekoki sapna.
o kam pamiršt? puikus prisiminimas. gili aistra iki drebuliuko.. kitos per visą gyvenimą to nepatiria, o čia – pamiršt.. nesvarbu ar bus šitas vyras ar kitas. bet nereikia gerų dalykų pamiršt.
Labai naudingi komentarai. Iš tikrųjų pasakysiu, kad nekeliu jam jokių sąlygų. Dėl tos merginos – buvo smalsumas, ką jis pasakė – melas ar ne, ne mano reikalas, mano reikalas yra tai, kaip aš tai priimu ir vertinu pagal savo matus ar, galų gale, to momento emocijas. Priekaištų nebuvo nei vieno, kokie gali būti priekaištai, jeigu mes nesame įsipareigoję. Patiko ryzalapes komentaras, giliai širdyje apie tai galvoju, santykiai be įsipareigojimų, daugiau nebemąstant kas ir su kuo, tiesiog atsiduodant tam, kas malonu šiuo momentu. Tik čia įsijungia principų ir logikos mygtukas ir pradedu svarstyti, kas bus po to, kaip aš jausiuos. Nestabilus tas momentų gyvenimas. Jau vien tokia mintis yra kažkokios baimės užuomazgos, visgi jautrus būdas mano, tačiau tuo pačiu ir linkusi į rizikos verpetus.
Ką jūs jam galite pasakyti, nesate jo žmona, rašote kad jis atviras ir kartu pagavote kad
meluoja. Jis gal renkasi, kol nevedęs geriau nei sukūrus šeimą, patinka, būkite su juo, juk
neaišku ką išsirinks o gal jis iš tų kuriems kelių iš karto reikia, to nenuspėsi nepabendravus, nepažinus žmogaus, būna vyrų, kurie visą gyvenimą nesubręsta.
Geriausias išbandymas, pasiūlyti susipažinti su jo tėvais. Tik šeimoje o ne kitur randami
visi atsakymai. Gaila kad šias tiesas supratau per vėlai. Turėdama šios dienos suvokimą,
kiek įmanoma stebėčiau tėvus, šeimą, kaip jį auklėjo, ar lepina, ar skiepijama pagarba moteriai, kaip tėvai bendrauja. Tam nereikia būti psichologe, o jos irgi žmonės ir joms
aistra aptemdo protą.
Susipažinti su tėvais? Gal jau iškart žiūrėti kokį skonį vaikiškoms lovytėms turi? Nejuokaukit, panos.
Taip, visas pagrindas iš šeimos ir t.t., bet jau tik ne šioje situacijoje. Prie ko čia tėvai, mes gi nesivedam, neplanuojam ateities ir šiaip man visai negalvoj jo aplinka dabar…
tada bendraukite ir džiaukitės jei su juo gera.
tada bendraukite ir džiaukitės jei su juo gera.
savo principų nereikia paminti. nebent turit principą skaisčiai draugauti iki pat vedybų. bet tą, kaip jau minėjot, jau pamynėt.
tikrai atsiras sakančių, kad veltui gaišti savo laiką. netiesa. laikas, kurį praleidi būdamas laimingas, niekad nebus praleistas veltui.
žmonės turi savybę galvoti, kad gyvens amžinai. tad pradeda labai grandiozinius planus ir pritempinėja iki jų gyvenimą. pvz.. jei jau santykiai, tai puikiai suderinti, ilgalaikiai, atsakingi su teisingu žmogum. gerai dar būtų, kad perspektyvoj šviestų geras materialinio aprūpinimo planas. žodžiu – žmogus su perspektyva, toks koį galima pristatyti giminėms ir visuomenei.
tačiau. bet kuriuo gyvenime momentu, kai jau nežinote, ką daryt, kaip teisingiau. pagalvokit, kad galbūt tai paskutinė mano gyvenimo savaitė. ir kaip aš norėčiau ją nugyventi? ar džiaugdamasi tuo ką turiu ir nedaryt tragedijos ar vis dar racionaliai ir logiškai planuodama?
mano jaunystėj turėti beprotiški santykiai, kuriuose perspektyvos nematė nei mano artimieji, nei aš pati, iki šiol mane maitina gerom emocijom juos prisiminus.. o vieni beprotiški ėmė ir persirutuliojo į šeimyninį gyvenimą. ir abu iki šiol su saldumu tą beprotystę prisimenam..nes su laiku vis labiau norisi ant sofutės pasėdėt…abiem
žmogus mylintis gyvenimą čia ir dabar, besidžiaugiantis tuo kas čia ir dabar visada trauks kitus.. taip trauks, kad tie kiti nenorės jo palikt. gal tai gali tapti ir jūsų laimingo gyvenimo receptu?
Ačiū už komentarus labai, apsiraminau truputį, bent ramiai užmigsiu.
p.s. miela, kad ne aš viena mėgstu rašytojų kūrybą prilyginti savo patirčiai
ryzalape, skaitote mano mintis, tik būtent štai artimieji ir visuomenės kuriami “idealių” santykių ir šeimos standartai vis taikosi užbadyti. Vienok, esi kažkiek nuo to priklausomas, visuomenės nariai glaudžiai susiję, nėra taip paprasta, sakykim, “kitaip elgtis”, bet tikrai saldu yra pagalvoti, kad tai maloni galimybė gyventi dabar ir tik dabar.
sutinku, kad elgtiantis “kitaip” reikia turėti storą odą. bet juk nesate neapsiplunksnavus geltonsnapė. esate moteris, tvirtai stovinti ant kojų, mačiusi gyvenimo ir plačiu akiračiu. mokanti protauti ir pastebėti kitus žmones. o jei dr psichologė, pagal specialybę, tai ir mokanti paveikti kitus žmones, žinanti poveikio mechanizmus. tad ir nepsiduokite tiems mechanizmams. visuomenė, artimieji.. bet kokį spaudimą jie sugeba daryti tik tiems, kas pasiduoda tam spaudimui. masė visada stengiasi įtraukti į save. kitaip esantieji masėje nėra saugūs. bet kas esantis “kitoks” – smerkiamas. arba išaukštinamas. nelygu poelgis
juk nedarote nieko nusikalstamo bendrąja žmogiška prasme. nėra už ką jus teisti. jei visi gyventų pagal normas, tai neturėtume menininkų ir jų genialių kūrinių, kurie dažniausiai gimsta, kai jie apimti meilės, aistros, kančios,laisvės… eilėraščiai negimsta pagal planą.
sekmės jums gyvenime, kad ir kaip baigtųsi jūsų istorija, net jei ir didele kančia, tai visvien atvers jums JŪSŲ sielos pulspapį, jūs pati pažinsite save giliau. o bet kokia patirtis pakylėja žmogų ..
Tai nebus kritimas i prazuti-tikrai. Santykiai-nuostabi gyvenimo dovana. Kiekvieni jie skirtingi. Dziaukites jais.
Sutinku su ditusik. Jus neturit aiskintis kas ten per mergina (cia jo problemos), gal jis su ta mergina irgi kaip su jumis, o paskui rinksis. Jus irgi rinkites, juk isipereigojimu nedavet. Tik neatakuokit jo, o viska gudrumu laviruokit. Ir nueikit vel i kluba. Pamatysit ji vel ten rasit, aisku su kita. Jis megaujas.
sveika, autore. Na ką galiu pasakyti, visų pirma šaunu, kad pati suprantate ir tikiu, kad atsispirsite aistrai ir iškelsite savo orumą, neleisite, kad ir jūsų juoktųsi, sėkmės
Ką mes čia jau ir bepatarsim jei pačios savo galvos neklausai
AUTORE vis delto,gal jums reiketu pakalbeti su vaikinu! pasakykit jam,ka zinot!Gal tada galu gale,isnyks tas jovalas,kuris sukasi dabar aplink jus,ir busit jus laimingi,nezinau,bet kazkodel as tai jauciu,kad viskas issispres i geraja puse,nes vyrams patinka protingai mastatncios moterys,o jus kaip tik esate tokia taigi linkiu jums ,kad viskas ko greiciau, ir tik i geraja puse issisprestu,ir jus butumet laiminga!
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
