Na, visgi užsieny praleidai, galima sakyt, didžiąją dalį paauglystės, kas, daugeliui, turbūt yra linksmiausias gyvenimo metas, turėjai draugų, su kuriais smagiai leidai laiką, tad nieko keisto, kad jų pasiilgsti. Mat jus sieja bendri prisiminimai, o čia, Lietuvoj, matyt dar su draugais nepraleidai tiek laiko, jog sietų bendri prisiminimai. O ir žmonės jau visai kiti. Na, viskas su laiku.
O dėl vaikinų… Manau, jog turėtumei “paleisti” tą užsienietį, nes jei jūsų santykiai yra neįmanomi, tai kam tada save riboti? Nes dabar tas užsienietis kaip inkaras koks. Aišku, nė vienas vaikinas nebus lygiai toks pat, kaip tas užsienietis, o ir tarpusavio santykiai jau bus visiškai kitokie. Man rodos, jog tai natūralu. Ir, manau, jog nereikia norėti, jog viskas būtų lygiai taip pat, kaip su užsieniečiu, ir kad santykiai su vaikinu atitiks tavo lūkesčius. Žinok, čia labai aukštai kartelę užkeli, o dėl to tikrai nerasi vaikino. Todėl nuleisk tą kartelę. Kaip sakoma, kuo mažiau vilčių – tuo mažiau nusivylimų. Tiesiog apsibrėžk, kokio vaikino ir santykių norėtumei, bet nestatyk to užsieniečio kaip į stabo poziciją. Nė vienas nėra jau toks idealus, kad pagal jį reiktų matuoti kitus.
