Jei rimtai, tai autorės požiūris nestebina, nes pabuvus ir ilgiau pagyvenus svečioje šalyje grįžus į Lietuvą iš tiesų jaučiasi kultūrų skirtumai. Tačiau tie skirtumai ir daro mus unikalius. Kiek esu aplankius šalių, tai iš tiesų stebiuosi, kokios gali būti skirtingos tautos savo požiūriu, nuotaika, gyvenimo būdu ir t.t. Ir iš tiesų lietuviai yra šiek tiek niurzgučiai, kompleksuoti ir susikaustę, na, bet tai mus ir išskiria iš kitų tautų. Tačiau mes irgi turim savų pliusų, o kitos tautos turi savų minusų. Pvz. ispanai žiauriai atsipalaidavę, bet mane asmeniškai tai užknistų jų tas pochuizmas, punktualumo stoka ir pan. Šiaip, man visąlaik taip būna, kad pabūnu užsieny ir taip wow, kraštovaizdžiai, gamta, miestų architektūra, tradicijos – viskas taip faina atrodo, ir tikrai norisi pasilikti. O grįžti į Lietuvą, tai vėl lygumos, tvartukai. Na bet ką darysi, namai yra namai. Tiesiog gal reikia mažiau piktintis, o daugiau ieškoti išeičių. Taip sakant, keisti požiūrį į problemą.
