(tęsinys) “Kaip jautiesi?”-klausia jis telefonu,vėl paskambinęs antrąkart tądien po vakarykščio susitikom.”Aš dar darbe,užgriuvo klientų,tad užtrukau”-atsakau.”Aha,tai susimatom vakare,nueinam kur nors,m?”.”Kad nežinau,grįžusi tikrai norėsiu numigti,juk tiek mažai miegojau”.”Tai gerai,susimatysim vėliau,ar ne”-jis atkaklus.O mano protas sako NE,ne,ne sako,o klykte klykia,bet širdis veržiasi pas jį.Ir kaip jam taip sekasi manimi manipuliuoti,net po tiek metų aš suskystu,tampu plastilinu,imkite ir lipdykite iš manęs,ką norite.Pasiduodu.
Aišku,kaip ir reikia tikėtis,grįžusi po darbo net nestūsteliu-juk reikia nagus susitvarkyti,reikia visas įmanomas ir neįmanomas vietas nusidepiliuoti,veido kaukę užsidėti ir su ja pagąsdinti savo katinus,kurie manęs tokios neatpažįsta,su “kažkuom” ant veido…Aš nesąmoningai vėl “ruošiuosi” su juo permiegoti,nors sau pasižadu jam neatsiduoti.Ir išvis,aš jam dar net nepažadėjau net dėl susitikimo fakto..o jau ryošiuosi,tvarkausi save visaip,kaip begaliu ir išmanau….
“Tu miegi”-atlekia SMS į telefoną.Neatsakau nei iškart,nei po gero pusvalandžio,lai galvoja,kad miegu.Aš juk ruošiuosi,raudonai lakuoju nagus ir meldžiu,kad atsiųstų man pusseseres iš Krasnojarko,kurios jau veluoja savaitę atvykti.Juk būtų taip paprasta,tuomet tikrai su juo nesugulčiau,nors ir kaip kūnas,instinktai to norėtų.Kaip niekad laukių tų raudonųjų visom prasmėn kraujo kūnelių…bet jų nėra…Praėjus dar pusvalandžiui,skambinu jam pati,neva pailsėjusi..”Na,tai kaip jautiesi”-teiraujasi.”Sumautai,kažkokia viskokia,bet nekokia”.”Reikia daktaro?Tuoj užvalgysiu ir atvykstu į iškvietimą”.”O tai mes niekur nevažiuosim?”-jau nerimauju,kad jis žūtbūt nori atvykti pas mane irkuo greičiau nueiti iki lovos.”Važiuosim,bet pirma atsikvėpsim,pasėdėsim,po to kilsim..”…
Dar užmpusvalandžio jis jau prie mano durų..įeina nešinas,kaip jis sako,vaistais,juk daktarą kviečiau-ištiesia LIPTON arbatos su citrina,Rafaelo pakuotę (mano nemėgstamiausių saldainiųir kodėl visiems vyrams atrodo,kad juos dievina visos) ir VANA TALLIN likerio.Arbata ir likeris man padaro įspūdį,o jo karštas bučinys išvis nužudo.Niekas niekad manęs taip nebučiavo,gal ir bučiavo taip,bet nesijaučiau taip,kaip jam prisilietus…
Kažkaip aną vakarą jis atrodė toks labiau vyresnis,apranga buvo labiau įpareigojanti-švarkas,marškinukai…Šįvakar apsivilkęs džinsais,stilingai nutrintais,paplyšusiais vietomis,ir aukšta apykakle baltu megztiniu.Nuostabus vaizdas,negaliu akių atitraukt.
Vaišinamės likeriu,kava,arbata,net mano katinai susidomėjo,kas čia atvyko?Ak,vėl tas pats,kur ir vakar,Jau savas net mano bailiems kašakams.Sėdime ant atskirų kėdžių,bet jis staiga prisitraukia mane prie savęs ir pasisodina ant savo kelių,ir bučiuoja sunėręs savo rankas į mano ilgus plaukus.Jis tai daro nepakartojamai.Aš vilkiu mėlyna aptempta suknele taip aukšta apykakle,bet jo rankos nelenda,kur nereikia,man tai patinka…
