Aciu toms kurios pakeliate..Ir labai aciu kai kurioms narems uz nuosirdzius pasisakymus ir patarimus..Na taip..galbut ir negalim vienas be kito..bet kas jeigu negalim ir vienas su kitu?..Kazkokia paradoksali padetis..Atrodo lengva butu numot ranka pasakyt kad viskas baigta,nebeliko jausmu,bet taip meluociau ir jam ir pati sau,nes kazka jauciu tik nezinau ka..Ir jau kokias pora savaiciu lauzau galva ir niekaip negaliu suprast.Bijau skirtis nes kaip minejau bijau poto grauztis del padarytos galbut klaidos,bet is kitos puses..tie barniai del nieku irgi ismusa is veziu..
P.S.KAM NEPATINKA NESKAITYKIT IR AKMENIM NEMETYKIT.RASAU nes man reikia patarimo is salies o ne pykcio protrukiu.
