Man ir taip yra buvę. dažnai galvodavau,kad čia viskas,nebėra meilės,tik prisirišimas. Bet tai praėjo,dabar vėl viskas gerai jau buvau pradėjusi tikėti,kad po 3metų meilė baigiasi

O jis? ar jo dėmesys vis dar toks pat?

Gal padarykit pertrauką? Mums tai padėjo, kai situacija buvo beveik indentiška

Meile gyvena 3 metus, po to vienos poros sugeba pereit i tobula draugyste ir gyvent normaliai toliau. Kiti gi aklai tiki meile ir nematant savo partnerio akyse tos “nerealios” meiles – skyriasi ir bando ieskot naujos.

Na as tuo posakiu negyvenu tiesiog dabar kazkaip prisiminiau..Jis?…tiesa sakant..mes jau koki simta kartu skyremes..bet vis taip ir neisdrysom galutinai to padaryt..tai vienam tai kitam suskaudedavo sirdis ir stengdavomes viska grazint i vietas..Jeigu konkreciai kalbant apie jo demesi man..seniau to nebudavo bet dabar ne viena karta esam vienas kita toli pasiunte…bet vien jo nekaltinu..zinoma ..gal as cia ji isnervoju..gal as pasiekeiciau,..na pasako kad myli..kad brangi esu..stengiuos ir as jam tai sakyt..bet beda kad nebetikiu savo zodziais..bent jau jauciu kad netikiu..Tiesiog pradejau mastyt kad mes tapome labai skirtingi..as labiau tokia tai sian tai ten palekt..tai pas viena drauge tai pas kita..galvoju labai daznai apie ateiti..ko noriu siekt..kas noreciau but gyvenime…Jauciu aistra sokiams..jis to negali pakesti..ypac to kad lankau pati sportinius sokius..gal pavydas ar ka…bet karta yra pasakes jog ateityje turesiu pasirinkti arba jis arba sokiai..na suprantate..gal viskas taip susideda ir poto plaukia tos mintys kad be jo….man butu geriau..Pertrauka? bandem kazkada daryti..bet ..na kokiam menesiui padejo o paskui vel tas pats..

tai vat būtent kodėl grįžtate vienas pas kitą. aišku prisirišimas yra. mes taip pat 100 kartų skyrėmės,siuntėm vienas kitą į visas puses,bet vis tiek vienas be kito negalim,todėl,kad mylim,ir grįžtam vienas pas kitą. čia manau toks etapas,kaip sakoma santykių krizė,vis gi ne mėnesį esate kartu.

Kiesta skaityti, kai rodos mano istorija pasakoja… As tokioje pacioje situacijoje… Skaitysiu patarimus

atsibodo tos bedavones! aisku kad tau sunku, bet kitas nenes tavo kanciu ir nedarys sprendimu!

jei kuri tema, yra del ko, rasai daugiausei jo minusu, tai??

ka dar galvot?

kam pilstyt is tuscio i kiaura?

atsisesk , apgalvok, pasikalbek ir nuspresk.

o ne cia as turiu tau nusprest ar toliau draugaut ar skirtis

repeckaite, yra zmoniu, kuriem lengviau priimti sprendima isgirdus kitu nuomone, patarimus ar palaikyma. Niekas cia nepraso taves pasakyti skirtis ar ne. Tesiog, kalbama tokia tema, apie dilema draugysteje.

Nusiramink

tau jis atsibodo ir tiek, neverk cia sededama MD, o jau ir kito pasidairyk

Daryk kaip nori pati. Arba taikykis vėl skirkis ir vėl taikykis, galvok apie kitus vaikinus, plėšykis, siųskit viens kitą toli toli… Arba tiesiog bandyk ieškoti kito žmogaus su kuriuo taip nebus.

+ jeigu jis negali dėl tavo noro šokti pasiaukoti, kaaažinau, tokia ir meile vadinasi.

Aciu toms kurios pakeliate..Ir labai aciu kai kurioms narems uz nuosirdzius pasisakymus ir patarimus..Na taip..galbut ir negalim vienas be kito..bet kas jeigu negalim ir vienas su kitu?..Kazkokia paradoksali padetis..Atrodo lengva butu numot ranka pasakyt kad viskas baigta,nebeliko jausmu,bet taip meluociau ir jam ir pati sau,nes kazka jauciu tik nezinau ka..Ir jau kokias pora savaiciu lauzau galva ir niekaip negaliu suprast.Bijau skirtis nes kaip minejau bijau poto grauztis del padarytos galbut klaidos,bet is kitos puses..tie barniai del nieku irgi ismusa is veziu..

P.S.KAM NEPATINKA NESKAITYKIT IR AKMENIM NEMETYKIT.RASAU nes man reikia patarimo is salies o ne pykcio protrukiu.

uoj, mergyte, jei jau išvažiuosi studijuoti, tai tau savaime nebekils abejonių ar j palikti.. susrasi tiek naujų draugų ir susipažinsi su begale nuostabių žmonių, tai jei jau turi tokių minčių ar likt su juo ar ne, tai išvažiavus tau automatiškai norėsis viską nutraukti, sakau iš patirties, nes draugavau 3,5 metu , puse metų iš jų buvo svarstymas ką daryti ką daryti, jis man tikrai brangus.. bet viskas nebe taip.. išvažiavau ir rugsėjo pabaigoj, jau buvau apsisprendus

konsuela – o ar nemanete kad gal darote klaida?

juk jaunutė esi.. jei jau kyla tau tokių minčių ką aš jam jaučiu? ar tai prisirišimas, tikrai nemanau, kad galvoji kaip norėtum kad jis būtų tavo vyras ir vaikų tėvas))) ir tikrai nesakau kad man nebuvo sunku, buvo dar ir kaip, nes mūsų ir tėvai buvo susipažinę ir labai gerai sutariau su jo giminaičiais, bet susikaupiau pasiryžau ir va aš labai labai laiminga jau 2metus))

išvažiuojant studijuoti į kitą miestą atskirai nuo vaikino, jūsų draugystė turi būt tokia stipri, ir jokių abejonių net būt negali..

Aisku..Na manau anskciau ar veliau vistiek teks pasirinkt arba jis yra mano ateityje arba ne..Galbut isvaziavimas i kita miesta pades lengviau pasirinkt sprendima kaip padejo jums konsuela..o gal dar kuriai nors buvo tokia situacija? kaip elgetes? ar greit sugalvojot tinkama sprendima?