meile ir grazus santykiai yra ne busena, o procesas kad procesas vyktu sklandziai, reikia dvieju zmoniu pastangu. Jei jauti, kad nebeturi noro stengtis kazka pakeisti- tuomet galbut ir verta galvoti apie issiskyrima, taciau neseniai perskaiciau viena fraze ir man labai ji patiko:

dvieju senoliu, kartu pragyvenusiu 60 metu paklause, kaip jie sitaip ilgai isgyveno kartu, o sie atsake -mes gimeme tais laikais, kai sugedusius daiktus taisydavo,m o ne mesdavo lauk

motusiuke – labai grazi fraze..

blemba ir aš norėjau jau kurt labai panašią temą. Skirtumas tik tame, kad už pusmečio bus jau 5metai kartu. taip pat skyrėmes ir taikėmės. vis grįždavau pas jį, pati nesuprantu kodėl. dabar vėl daug pykstamės, nuomonės, požiūriai nesutampa.. ir šiaip jis kaip kokia boba irzlus, cyplus.. ir visai neromantiškas kažkaip jau kalbam apie bendrus namus, vaikus, vestuves. bet neseniai pagalvojau, o kas, jei pasiūlys tekėti?? (nors atrodo jis dar rimtai tam nesiruošia). nežinau, ar tekėčiau.. o dar yra jo draugas, su kuriuo buvau truputį padraugavus ir jis buvo tobulas (tik nežinau, kaip lovoj, bet įsivaizduoju, kad puikiai, nes mačiau įdomias knygeles:> ) tik, deja, pradėjo man sapnuotis dabartinis ir grįžau pas jį. o tas jo tobulas draugas dar ir dabar man labai bambą graužia. jame joooookiųų trūkumų nematau ir labai knieti normaliai padraugaut. net ateitį įsivaizduoju su juo. su savuoju anksčiau įsivaizdavau ateitį, bet kuo toliau, tuo labiau imu abejoti.. matyt, tai reiškia, kad meilės nebeliko? aš jam net myliu jau negaliu pasakyt. mes gyvenam labai nuobodų buitinį šeimyninį gyvenimą ir galvojam, kad kažkada bus geriau. bet nebus. tik nežinau, kaip dabar po tiek laiko ir vėl jį palikti, tik šį kartą visam laikui? dar noriu paklausti, merginos, ar visuomet, kai kyla abejonės, tai reiškia, kad meilės nėra?

man panasi situacija, tik kad mes tik pusantru metu as noriu studentisko gyvenimo,nauju pazinciu,vakareliu lyg ryto, su kitais vaikinais sokti,durniuoti, bet ir kitos puses noriu,jog su vaikinu keliauti,kazka organizuoti,pramogauti, buti viena grazi pora ir nezinau ka pasirinkt, dabar as jam jau sirdele sudauzeu,nes esu neapsisprendus,man depresija kazkokia, siunciu i visas puses ji, bet paskui gailiuosi…man rodos kad pas mane irgi yra begalinis prisirisimas, ir atrodo jei tikrai issiskirtume,as paskui gailesiuos,nors sako manes visada lauks,bet abejoju…paskui man sirdi skaudes,kaip jam dabar nepalieka jis manes,per daug myli,jis nori su manim ateity kurt, kad su juo gyvenciau…o as nzn ko noriu,…echkaip sunku

Net nustebau, kad nesu viena tokioje situacijoje..

Man irgi taip buvo praeitos vasaros pabaigoj… Kadangi pabaigiau vidurine ir įstojau mokytis į didmiestį. Buvom pradraugavę beveik 4 metus, pavargau per tiek laiko kiekvieną dieną matyt tik jį ir jį… Galvojau lygiai taip pat kaip tu, gal skirtis, juk išvažiuoju, norėjau pagyvent sau ir dėl savęs, laisvai, nevaržomai, naujam mieste… Ir išvažiavau galiausiai.. Kai gryždavau namo pirmais mėnesiais dar susitikdavom, iki kol nesusiradau vaikino čia, tada nustojom bendraut ir susitikinėt. Deja, su nauju vaikinu išbuvau tik porą.. Negalėjau persilaužti ir gyventi visiškai kitaip, negu buvau pripratus 4 metus.. Bet neseniai gryžau pas jį ir mūsų jausmai vėl liepsnoja esu laiminga, kad pagyvenau kaip norėjau, kad jis mane supranta ir dabar viskas tik dar geriau… )

Taigi, temos autorei patariu padaryt pertrauką nebijokit pokyčių, jų reikia.. Jei esat skirti vienam kitam, likimas jus suves po mėnesio, po metų ar penkių ) sėkmės!!

O pabandyk su juo apie tai pasikalbėti. Papasakok kaip jautiesi ir abu nuspręskit kaip elgtis Gal kai pasipasakosi jis pats tave pasiųs toli toli ir jau tada nebebus ko galvoti

Meilė trunka ne trejus metus, o tiek, kiek nori ir gali ją suturėti, išsaugoti. Atsibuskite vieną kartą!! Liūdna, kad vakarų pop literatūra, už kurią tualetinis popierius yra vertingesnis, formuoja jaunų žmonių asmenybes. Pasidairykite aplinkui ir rasite daugybę pavyzdžių, kaip reikia mylėti, gerbti, gyventi.

O tokiuose metuose (mokykla, pirmi studijų kursai) reikia svajoti, kurti, bėgti į pasimatymus, susirasti ir užgyventi draugus, pajausti savarankiškumo džiaugsmą, atsakomybę, susiformuoti dvasiškai etc. O jei jau užpuolė vangumas, rutina, abejonės, tai bėgt nuo jų kuo toliau!!! Na, tokia mano nuomonė

Temos autorei ir kitoms, esančioms tokioje kryžkelėje, linkiu visų pirmiausia būti meilėje ir taikoje su pačiomis savimi, nes kai esi taikoj su savim, vidus padiktuoja teisingiausius sprendimus. Meilės neužtenka, reikia pagarbos ir diiiidelių pastangų, kurios tęsiasi visą gyvenimą

O santykiai yra taupyklė, į kurią turi mesti abu…

Aciu labai uz patarimus mielosios..Taip jaunyste…mmm.:] Galbut istiesu reiktu dar karta pasikalbeti su juo..nors tu pokalbiu jau buvo n kartu na bet..reikia pamegint…Dar karta aciu uz nuosirdzius patarimus.