pirmaja dukryte auginau beveik viena, nes vyras isvykdavo keliems menesiais, maziuke buvo rami, ant ranku beveik neimdavau, guledavo arba lovyte ar kedutej, bet visada budavo su manim – ar miegame, ar virtuvej, ar kitam kambaryje. retai kam palikdavau, todel, kai paaugo, iskilo dideles bedos – nepripazindavo nieko, jei kur man reikedavo iseit bent valandai – is kart klyksmas bet dabar jau viskas susitvarke, nes vyras jau pastoviai Lietuvoje, jau ir su seneliais galiu palikti, prie darzelio sunkiai pratinosi antroji dukryte dar mazulyte, vos 3 men, bet irgi rami, guli, zaidzia viena, tik jau kai vyras pareina namo, prasideda niurnejimas, tai jis panesioja supratingos mano maziukes, nera cia ko mama terorizuoti, tam yra teciai
pampuskina (archyvas)
