man labai padeda emocinis savęs nuraminimas, mesti svorio negalima desperatiškai, negalima staigiai sugalvoti ir pradėti padaut ar panačiai.
esu numetusi dešimt kilogramų jau antri metai (greit bus lygiai du), taip, svoris svyruoja, bet kartais užtenka pažiūrėti senas nuotraukas, ir iškrovos dienai valios-su kaupu.
būtina įsiklausyti į savo organizmą. stebėti, kam valgyti produktus nuo kurių apsunkstam? mano draugė suvalgius kepsnį galėdavo eiti baletą šokti, o man tik miego norėdavosi, taigi pamažu įsiklausiau į savo kūną, tapau vegetare, kai mečiau svorį vartojau daug pieno, dabar jo atsisakau, nes nelabai toleruoju laktozę.
ir svarbiausia aš niekada nesilaikau dietos, ir nėra produktų kurių aš negaliu valgyti, mėsą galiu valgyti, draudimo nėra, bet pagalvojus apie tai kaip tas mėsgalis penkias valandas vartysis skrandyje ir trukdys man daryti ką nori noras savaime atšoka.
(daug aš čia padrikų minčių prirašiau, bet gal ką įkvėps)
svarbiausia įsiklausyti į save
