Na, mano atveju ne aš vairavau, bet čia buvo kaip sakant, jau turbūt nulemta viena draugė iš savo kompanijos vis pasakojo apie savo brolį, kiek jis jau avarijų pridaręs (berdos 12 ar 13 per 3 metus), bet vis išsisuka, nes avarijos būna absurdikai kvailos. ir dar pasakojo, kad jam patinka, kai jį vadina Gedučiu, o ne Gedu ar Gediminimu (jo tikrasis vardas). na ir ką, turėjau važiuoti į Kauną pas draugus, bet nežinojau kas ir kaip ten kaune su viešuoju, tai pažadėjo, kad podružkė atsiųs savo draugelį ir jis mane nuo stoties iki jos atveš. nu ką, atvažiavo mašina įsėdu, važiuojam, pažindinamės ir tas vaikinas taip juokais ir sako: “vadink tu mane Gedučiu, ok?” Man staiga paranoja galvoj, kad čia gi TAS GEDUTIS ir vos spėjau mintyse nusikeikt, kaip mes pyst ir vidury tuščios gatvės trenkėmės į tokį platų stulpą pakelėj ir nors ir važiavom negreitai, trenkėmes taip, kad pasatui net variklis viduj įsilenkė, laimei, abu likom visiškai sveiki
