o as ziema bandziau lenkt kelininku mikriuka, ir mane ant kelio pradejo metyti, buvau jau priespriesineje juostoje, tai vyras(sedejo prieki keleivio sedyneje) issigando, ir staigiai rankini uztrauke, masina apsisuko 180 laipsniu ir galu trenkemes i pakels pusni. Aciu diev nebuvo medzio jokio, o ir sniego kalnai tada buvo. Niekas nenukentejo, nebuvo net kada panikuot, su drauge issokom i kelia stabdyt masinu kad istrauktu is griovio, tai lengvoji sustojo, neistrauke, per giliai pusni buvom, tai sustojo dzipas, pats, nestabdomas ir istrauke, ve tokia mano pirmoji ale “avarija” po to jau vyras parvairavo iki namu. Nors kai pagalvoju, gal buciau isliginus ratus, o per vyro tokia “iseiti” galejom rimtai nukenteti
halinka (archyvas)
