Ats:Mano pirmoji/ baisiausia/ isimintiniausia avarija.

Teko žiemą patirt mini avariją. Važiavau keliu, kurio niekada nevalo. Kelias su sušalusiom aukštom ledo provėžom. Žodžiu, įsistoji kaip į traukinio bėgius ir varai

… iki kol reikia prasilenkti su kita mašina. Kelias siauras, nieko kito nelieka kaip tik mauti į supustytą kelkraštį. Įvažiuot įvažiavau, o išvažiuojant nebepataikiau į vėžias ir taaaaip sumetė, kad dar nemažą kelią slydau, mašina apsisuko, trenkėsi į didžiulę sulėdijusią pusnį, o tuo metu ir aš su galva į vairą. Mašinai tik priešrūkinio žibinto viena dalis iškrito ir tiek. Užtat galva dar ilgai skaudėjo ir rankos dar ilgai ilgai drebėjo..