Aš vengiu ginčytis šiuo klausimu, nes tiesiog tai yra beprasmiška. Žinoma, aš taip pat turėdama valgyt, nejausdama stygiaus, sakau, jog moralinis, dvasinis žmogaus gyvenimas yra didesnė vertybė, tačiau tuoj pat seka mintis, o jei staiga šast ir viskas, badas tarkim, tai ką tuo metu jūs rinktumėtės? Galimybę aplankyti teatrą ar maisto sau ir savo šeimai? Žinokit, vat šiuo klausimu aš net nesuabejočiau, visiškai net negalvočiau apie jokias pramogas, kultūrinius dalykus. Aš galiu kalbėti garantuodama ir faktais tik tai, ką tikrai žinau savo patirtimi, o ne tai, ką girdėjau, skaičiau, ir taip pat, nežinau, ar taip buvo visada, bet žmonės bent jau dabar nemoka diskutuoti kaip kultūringi žmonės. Jeigu tavo nuomonė kitokia, tuoj būsi užpultas, apšauktas ir žargonu kalbant, nusodintas.
Beje, norėjau jūsų paklausti, kiek Jums metų?
