noreciau dar truputi pakomentuoti akropolina , paciam pirmam komentare ji parase, kaip nereiktu kreiptis i klienta, bet ir tas:
“gal aulinukų ieškote? Šią savaitę gavome šiuos batukus”
taip pat netinka. Jei kliento paklausi “gal aulinukų ieškote?” jis gali atsakyti – trumpai ir aiskiai “ne”. ir kas tada? pokalbis baigtas?
Visada su klientu bendraukite,uzduodami atvirus klausimus, t.y. tokius i kuriuos, jis neatsakytu vienu zodziu “taip” arba “ne”. Nepaslaptis, kad dauguma zmoniu nemegsta kai ikyriai prie ju lenda pardavejos, taigi reikia elgtis labai subtiliai.
pvz:
Pardavejas: “Laba diena, sakykite, kokiu batu ieskote? Gal padeti issirinkti?
Klientas: “aciu, tik noriu apsiziuteri”
Pardavejas: “jei ieskote is trumpesniu, nesiojamu dabartiniu metu, tai jie yra cia , cia ir cia, jei domina kazkokie ilgesni, tai butu tokie, tokie, tokie, cia ka tik gauti jau zieminiai su kailiu…..”
ir taip su vienu klientu gali apvaikscioti visa parduotuve rodydama prekiu asortimenta. Pokalbio metu nekalbek be perstojo, klausyk ir kliento noru del formos, spalvos, sezoniskumo, taip issiaiskinsi ko jis tiksliai iesko, gali paduoti klientui i rankas viena bata atidziau, kad apziuretu, jei patiks pasiulysi pasimatuoti reikiama dydi.
Tokiu bendravimu tiesiog pasirodysi mandagi ir paslaugi darbuotoja, o ne ikyriai bandanti kazka prakisti. Ir klientas jausis patogiau, kai tu ji vedziosi po parduotuve viska rodydama, nei tuomet kai jis vaikscios pats, o tu seksi ji is paskos kaip koki vagi.
