Na, meile ateis su laiku, to reikalauti cia ir dabar, tiesiog kiek kvailoka O as issiskyriau su ilgalaikiu draugu ir jauciuosi taip pat – ne, ne, neblogai,o kaip tik nerealiai. Subrendau savyje, supratau, kaip gera yra buti vienai, nepriklausomai (ne del to, kad megstu baliavoti ar panasiai), tiesiog suprantu, kad bet ko tureti salia saves nenoriu. Skaudinti kitu vaikinu, taip pat. Nezinau kodel, bet pirma karta gyvenime esu tokia laiminga, kaip niekad, nes esu laisva! Siulau dziaugtis tuo, ka turit, o meile pasibels pati i duris (pastininkas pvz juokauju ). Na, sedeti vietoj ir jos laukti, tai gal kiek kvailoka, bet kartis dabar bet kuriam ant kaklo irgi neprotinga. Eikit i koki kluba, na, koki rimtesni, galbut ten kazka rasit Net nezinau is tikruju, kur ju ieskoti, meile galima ir parduotuveje sutikti, tereikia buti reikiamu metu vietoje, o vieta parinks Jums pats Dievas. Aisku, dabar mes Jums cia atrodom kvaisos, kad sakom, jog ateis meile, kai Jus jos norit butent dabar, bet supraskit, jos atejimo Jus nepagreitinsit. Aj, dziaukites, kol esat laisva, maziau galvokit apie tuos, kurie apsikabine ant akropolio suoliuku sedi ir maziau sirdi skaudes bent jau as, tai labai dziaugiuosi ir didziuojuosi savimi, kad pagaliau atradau save, kad kazkiek subrendau, suaugau, kad pagaliau esu laiminga ir kiek veliau jau busiu pasiruosus buti dar laimingesne su kitu vyru. Dziaukites ir Jus, atraskit laime paprastuose dalykuose, siuo atveju, Jusu laime yra tai, jog pati supratot, kad brestat Tai jau nemenkas atradimas. Siaubas, is tikruju, tai sunku net apibudinti si jausma, nes jis nerealus Kai supranti, kad pagaliau subrendai arba bent jau kiek labiau, tai sakes.. Man kazkokia euforija turbut Niekada gyvenime nebuvo taip, jog galvociau, kad galeciau buti viena ir laiminga, ypac tada, kai mane paliko Bet blemba kiek proto i galva tokie dalykai ikala As galtiesiog pasikartosiu, meiles atejimo i Jusu gyvenima mes nepaskubinsim, kaip jau lemta, taip lemta Neuzsidarykit namuose, susipazinsit su daugiau zmoniu ir sansu bus daugiau
