Kur rasti meilę?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sėdžiu, klausausi Paškevičiaus ir Grytės ir taip norisi verkti.. Nežinau, dar taip šūdinai niekada nesijaučiau..
Visą savo gyvenimą turėjau daug vaikinų, tačiau visos draugystės buvo trumpalaikės. Pradėjau sulaukti neigiamų komentarų, apie savo rimtumą ir pastovumą. Nustojau žaisti vaikinais, pradėjau žiūrėti į viską atsakingiau. Dabar gerai pagalvojus iš mano dešimties vaikinų, tik vieną galėčiau vadinti rimtesniu vaikinu. Visi kiti tiesiog menkas susižavėjimas (kartais ir ne menkas), bet nieko daugiau. Nepagalvokite, kad esu kokia pasileidėlė. Vaikinus sunkiai prisileidžiu, dar nei su vienu neturėjau lytinių santykiu, apskritai viskas apsiribodavo tik bučiniais.
O vat dabar aš sėdžiu ir jaučiu, kad bręstu viduje ir noriu žmogaus, kuris mane palaikytų. Pagaliau noriu žmogaus, kuris mane suprastų.. Noriu ilgos draugystės, noriu meilės, noriu šilumos, noriu dėmesio, švelnumo, sentimentų, nuoširdumo, pasitikėjimo, noriu visko, ko niekada ryškiai neturėjau…
Taip pat susimąsčiau, kad tapau dvasios ubagė.. Visada galvodama kodėl nesusirandu rimto vaikino bėgdavau nusipirkti naujus batus ar megztinį, mat kaltindavau tik savo išvaizdą. O galbūt visiems nepatinka mano nosis ar mano antakiai.. Bet niekada nesusimąsčiau, kodėl visos mano draugystės buvo trumpos. Dabar supratau, kad tapau pasikėlusia arogantiška mergiote. Supratau, kad niekada į nieką nežiūrėjau rimtai, viskas buvo tik žaidimas, žaidimas žmonėmis ir jausmais. O mano principai… Kaip norėčiau lapkričio pirmą nuvykusi į kapus juos užkasti kur nors giliai giliai.
Labai ačiū, kad perskaitėte ir ačiū tiems, kurie mane supratote.
P.S. Kad ir kaip juokingai skambėtų, galbūt atsirastų mergina, kuri moka burti? Neprašau pasakoti apie mano gyvenimą, noriu sužinoti tik vieną – kada rasiu tikrąją meilę?
neklausk! ji ateis tada,kai ateis laikas, kai busi pati tam pasiruosusi
Tas jausmas, kurį vadinam meile, visada ateina netikėtai. Žinai, yra toks posakis : jei verki, kad danguje nėra saulės, tu pro ašaras nepastebėsi žvaigždžių. Pasitikėk savim, mylėk save, nežiūrėk į kiekvieną sutiktą vaikiną kaip į potencialių vyrą ir neskaičiuok jų. Jei šiuos metus tau lemta praleisti vienatvėje, mėgaukis ja, o antra pusė pati tave ras pati kiek turėjau vaikinų, jie patys atėjo pas mane ir tikrai, labai labai netikėtai, niekada nei vienas neatėjo į mano gyvenimą, kai jo laukiau ir meldžiaus, kad greičiau ateitų . sėkmės tau
aš galiu tau išburti- tu būsi laiminga, savimi patenkinta, o tai visada primins žmogus, kuris bus šalia tavęs. Likimas myli kantrius ir besistengiančius.!
tu juk tikiesi , kad būrėja pasakys kad viskas bus gerai- visi juk to tikisi , todėl ir eina. Jei tau pasako , kad pasiseks- tai pasiseka, jei sako nepasiseks- puoli i depresija ir tau tikrai nesiseka.
kiekvienas turi gyvenime tiek, kiek pats į tai įdeda pastangų. Užsiprogramuok sau sėkmės programą ir tikėk tuo!
Galiu tik pasveikinti temos autorę! Manau tas atsivertimas ir susivokimas savyje padės jums atrasti tikrąją meilę. Ko ir linkiu
as 19 buciau ta pati parasius bet po to pradejau maziau apie tai mastyti, ir ka….atejo mano meile visai netiketai, ir pagaliau tas jausmas, kai supranti, kad su siuo zmogumi nori buti, ko anksciau niekam nejauciau
Skaitau,ir atrodo apie save perskaičiau.
Na, meile ateis su laiku, to reikalauti cia ir dabar, tiesiog kiek kvailoka O as issiskyriau su ilgalaikiu draugu ir jauciuosi taip pat – ne, ne, neblogai,o kaip tik nerealiai. Subrendau savyje, supratau, kaip gera yra buti vienai, nepriklausomai (ne del to, kad megstu baliavoti ar panasiai), tiesiog suprantu, kad bet ko tureti salia saves nenoriu. Skaudinti kitu vaikinu, taip pat. Nezinau kodel, bet pirma karta gyvenime esu tokia laiminga, kaip niekad, nes esu laisva! Siulau dziaugtis tuo, ka turit, o meile pasibels pati i duris (pastininkas pvz juokauju ). Na, sedeti vietoj ir jos laukti, tai gal kiek kvailoka, bet kartis dabar bet kuriam ant kaklo irgi neprotinga. Eikit i koki kluba, na, koki rimtesni, galbut ten kazka rasit Net nezinau is tikruju, kur ju ieskoti, meile galima ir parduotuveje sutikti, tereikia buti reikiamu metu vietoje, o vieta parinks Jums pats Dievas. Aisku, dabar mes Jums cia atrodom kvaisos, kad sakom, jog ateis meile, kai Jus jos norit butent dabar, bet supraskit, jos atejimo Jus nepagreitinsit. Aj, dziaukites, kol esat laisva, maziau galvokit apie tuos, kurie apsikabine ant akropolio suoliuku sedi ir maziau sirdi skaudes bent jau as, tai labai dziaugiuosi ir didziuojuosi savimi, kad pagaliau atradau save, kad kazkiek subrendau, suaugau, kad pagaliau esu laiminga ir kiek veliau jau busiu pasiruosus buti dar laimingesne su kitu vyru. Dziaukites ir Jus, atraskit laime paprastuose dalykuose, siuo atveju, Jusu laime yra tai, jog pati supratot, kad brestat Tai jau nemenkas atradimas. Siaubas, is tikruju, tai sunku net apibudinti si jausma, nes jis nerealus Kai supranti, kad pagaliau subrendai arba bent jau kiek labiau, tai sakes.. Man kazkokia euforija turbut Niekada gyvenime nebuvo taip, jog galvociau, kad galeciau buti viena ir laiminga, ypac tada, kai mane paliko Bet blemba kiek proto i galva tokie dalykai ikala As galtiesiog pasikartosiu, meiles atejimo i Jusu gyvenima mes nepaskubinsim, kaip jau lemta, taip lemta Neuzsidarykit namuose, susipazinsit su daugiau zmoniu ir sansu bus daugiau
Svajonės pildosi, kai labai labai nori Savo svajonę ir lipant į Laimės žiburį sugalvotą norą šalia turiu jau 7,5 m
Vat būtent, aš apie tą patį pagalvojau, kad man dabar tobulybės reikia… Bet kaip ir ellina sakė, geriau jau su niekuo, nei su bet kuo.. Būtent toks dabar mano credo..
Vertinki save. Geriau jau su niekuo, nei su bet kuo.
kaip primena mano drauges istorija;s
o manau begiodama tiek nori vis tobulesnio vaikino, bet kazkada rasi toki kurio ir trukumai tau patiks
Šie žodžiai kažkiek ramina.. Džiaugiuosi už tave!
Žiauriai netikėtai ir kone stebuklingai viskas susiklostė. Visad labai tikėjau, kad yra Mano Žmogus kažkur ir kad būtinai atsiras.
Tiesiog ta patirtis turint daug vaikinų (bet jų per arti neprisileidžiant) buvo labai naudinga – pamažu atsirinkau kokių savybių man labiausiai reikia ir kokių visai nereikia iš žmogaus.
Bet tikriausiai jau radai žmogų, kurį nori matyti šalia?
Lygiai taip pat turbūt būčiau parašiusi, kai man buvo 18 metų. Situacija buvo identiška.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
