Aš draugavau su vaikinu dvejus metus, iki to laiko kai pastebėjau, kad jam vis norisi pabūti su draugais, pabūti viena ir pan… Ir mes dėl to apsipykome. Jis aprėkė mane ir pasakė tikrai ne pačių maloniausių žodžių. Tada išsiskyrėm. Man buvo labai sunku. Vis norėjosi susitaikyti, stebėdavau ar jis yra skype. Gruzas, kai kokia 20h pamatai, kad jis atsijungė ir prisigalvoji, kad jis su kita. Tai tuo metu man padėjo draugės. Jos visur mane kviesdavo. Net šiaip pavažinėti ar pasėdėti kavinėje. Nu, kad nesėdėčiau namie. Tikrai padėjo. ))
Bet šios istorijos pabaiga tokia, kad mes su juo susitaikėme. Gal po kokių dviejų mėnesių jis man parašė paprasčiausiai: labas. Aišku aš jam atrašiau. Tad ėjo paprasti klausimai kai sekasi, (buvo pavasaris tai) pasidomėjo kaip įskaita sekėsi. Ir nepastebėjau kaip vėl su juo pradėjau bendrauti. Mes vėl pradėjome draugauti. Jis man pasipasakojo, kad be manęs jam buvo tikrai sunku. Dažnai jau imdavo telefoną ir norėdavo paskambinti, bet susilaikydavo. Nežinau kaip bus po metų ar dviejų, bet praėjo jau daugiau kaip pusmetis ir viskas gerai. Jis mane gerbia ir aš labai džiaugiuosi, kad susitaikė.
Tad palinkėčiau temos autorei susilaikyti ir jam neskambinti, nerašyti. Gal padarius pertrauka bus geriau. O jei ir nesusitaikysit, neabejoju, kad rasi ir geresni.
