same here
tvarkausi su savimi kiek įstengiu. nuolatinė savianalizė, meditacijos, ko tik neprigalvoju savęs pažinimui ir valdymui. kartais būna, kad pora dienų iš namų nelendu, sėdžiu užsitraukus užuolaidas (studentės privilegija, į darbą eiti tektų sukandus dantis tomis dienomis)…aišku aplinkiniai nieko nemato, arba ne viską (nesuprastų ir tuo labiau nesusitvarkytų, kam užkraut…).
svarbiausia – niekada niekada prisiekiau sau nekeliauti pas psichiatrą, vaistai problemų ir jų priežasčių nesprendžia, tokių nėra. jie apgydo tik pasėkmes. negi visą gyvenimą priklausyti nuo tablečių? ir dar pora “gražių” įrašų turėti med.istorijoj?
susitvarkyti su tuo VISKO ANALIZAVIMU padės supratimas, dėl ko tai darai, kam, o tam reikia iš pagrindų suprasti save, jausmus, poelgius. žodžiu analizavimas dėl analizavimo bet man veikia
beje galiu paguosti autorę. globalios problemos nieko tokio, kai kasdien keliasdešimt kartų susiduri su egzistencinėmis, transcendentinėmis…
beje verta pasvarstyti, gal geriau jau taip, nei būti baltaplauke višta, kurios intelektas siekia tik nagų lako spalvų paletę, o kasdienė problema pasišiaušęs plaukas? ar tikrai būtum savim patenkinta? nes dabar turi galimybę mąstyti
