(anonimas) (archyvas)
Na, jausmų atžvilgiu situacija tikrai panaši, gal ir elgesiu netgi, nes aš taip pat visada ragindavau visur lėkt su draugais jį, nieko nedrausdavau, buvau gera ir t.t. Bet ir jis mane mylėjo, ir netgi dabar dar myli, taip, kaip nesu mačius dar. Aš jam negalėjau duot to paties. Kaip ir kitiems vaikinams, kuriems aš rūpiu – negaliu. Todėl ir kankinuosi šia prasme. Manyčiau tavoji problema, kad tu nesijauti įvertinta, todėl ir neleidi pati sau įsimylėt, nes pasąmonėj manai, kad jis nevertas tavęs. O aš visada žinau,kad vaikinas tikrai vertas geras, net per geras kartais tokiai ožkai kaip aš, ir vis tiek. NEMYLIU…
