Na man labai priminė vieną situaciją…mano brolis draugavo su mergina daug metų, kartą jis išvažiavo į užsienį, įsikūrė ten gerai, jo mergina buvo tenai kažkiek kartų, bet kaip ir autorė nepritapo, jei nejauku, ji ten jautėsi nesava, o brolis jai žadėjo ten gerą gyvenimą, ateitį, na žodžiu ji verkšleno, grįžo į lietuvą, jie išsiskyrė. Jau praėjo kiek laiko, ji jau kokią trisdešimtetė netėkėjusi moteris čia, o jis laimingai ir gerai gyvenantis tenai su kita moterimi
Siūlyčiau autorei pagyvent savo gyvenimą, kol mokaisi, džiaukis. Pabaigsit mokslus, bus lemta, susijungsit ir kursit ateitį kartu, ne – tai ne Nors iš kitos pusės, jei pvz aš labai mylėčiau vaikiną beprotiškai ir norėčiau būt tik su juo, nedelsdama lėkčiau pas jį, bet kokiu atveju užsienyje geriau ateity gyvensit nei čia
