Patarimo,ka darytumete juuus?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikuciai. Noriu issikalbeti, gal issiplesiu, bet gal ka patarsit, nors zinau daug kas sakys,jog pati turiu sprest mano gyvenimas ir pns. Draugauju su vaikinu jau 2 metus PER ATSTUMA. Esam gyvene kartu kazkiek laiko, bet zodziu as Lietuvoje jis uzsienyje. Per ta laika buvo tiek visko daug,jog atrodo pragyvenom kartu,kaip vyras su zmona 10 metu….Didziausi skandalai,pykciai vyksta delto,kad mes negalime buti kartu. As cia mokinuosi, jis uzsienyje. Po mokyklos mane visaip prase,kad vaziuociau pas ji,gyventume kartu,ir planuotume ateity,bet as pabijojau,nes galvojau nuvaziavus ten tikrai laimes nerasiu,busiu kompleksuota ir pns,Nors aisku su juo norejau buti. Bet vat studentiskas gyvenimas nugalejo. Siom savaitem tvyro itampa ir matos,kad zmogus jau sprogsta,plysta,kaip jam reikia manes…Jis be manes negali niekuo imtis,jam nieks nelenda i galva,jam nieks nesiseka, o kai as esu salia,jis kaip laimes kudikis,ir tuo paciu jam pradeda viskas gerai eitis..Jis manes praso svarstyti ka daryti del ateities,del MUSU. Man liko mokytis 2 metai,jam irgi panasiai,gal maziau. Ir jis sako,jog tikrai nebeiskentes vel tiek pat laiko kiek esam kartu,dar per atstuma ir matytis kas keleta menesiu. Nes jis per tuos 2 metus musu draugystes,galima sakyti nieko nepasieke,nors jis yra begalo protingas ir talentingas,bet jis negali be manes,nes jam tai nera nuotaikos,jei apsigincijam,tai jam nusileidzia rankos kazka daryt,ir tiesiog ‘padeda’ ant visko….Jauciuosi baisiai kalta tada. Tad esme tame,kad jis praso,jog kitais metais eiciau i neakivaizdini ir vaziuociau pas ji,nes jis Lietuvoje niekada cia nenorejo buti ir niekada nebus,zodziu jam cia ne vieta. O man ten uzsienyje,jauciuosi ne sava, kalbos nemoku ir man begalooo sunku,verkdavau kai buvau pas ji, jauciuos suvarzyta,dirbti niekur nenoredavau,bijodavau,nu grynai ne savo kailyje budavau. Beto man kitais metais labai idomios studijos prasideda su praktika,o neakivaizdiniam kazin ar bus taip idomu per kompa mokintis…Is dalies noreciau,ir pamastau kad butu idomu ir faina su juo visada buti ir kazka veikt ten uzsienyje,bet as bijau.Bijau,kad paskuj gailesiuos,o kas tada….Jus merginos ar esate taip isvaziavusios, ar metusios mokslus ar kazkaip pns?? Man vaikinas visad sako,kad as bijau issukiu gyvenime,nors teigia,kad jis man nori tik gero…ir zino,kad butu zymei geriau ten, bet ta emigrantu duona,tai mane baugina….Sako,jog man pats laikas priimti gyvenimo problemas,labiau ‘suaugti’, tobuleti ir pns…nors pati dar noriu pabuti vejavaikiske…Labiausiai ko jis troksta,tai tureti bendra tiksla,ir daryti kazka kartu,kad turetu kazkokia reiksme musu draugyste… papasakokit merginos,mielai paskaityciau jusu nuomones,jusu patirti,gal taip yra buve… Galiu keleta zinuciu jo nukopijuot,kaip vargseliui blogai….
“”as savim nebetikiu, o tu nori kad as tikeciau mumis? kaip mes galim kitais metais buti kartu jeigu tu mokais ar as mokysiuos? kiek galima tiketis? kiek galim svajoti? taip tai duoda daug motyvacijos.. bet motyvacija liejasi su veiksmu tada kai tu zinai savo rezultata, o ne svajoji apie ji. kai neturi laikrodzio tu spelioji ar veluosi ar ne, ir tikiesi kad nepaveluosi, ir bandau nepaveluoti , bet vistiek taip atsitinka. Bet kai turi laikrodi, tu turi rezultata, tu zinai kiek tau liko, ir stengies, tos 5 minutes likusios yra rezultatas, kurio tu gali pasiekti, tu gali nepaveluoti..”””
as noriu santykiu,tarp manes ir taves,noriu gyvenimo,noriu miego,ne svajoju apie tai o noriu,valgyti kartu,noriu gyventi,noriu kad pagaliau kaas nors tarp musu pasikeistu….”
ir ziuresiu i kitas poras ir galvosiu,kaip jiems gerai,kokia jie laimingi,skambina vienas kitam,pripasakoja,paskatina,jie gyvena vienas kitam,jie neturi nieko kito gyvenime,kaip savo veikla ir antra puse,jiems daugiau nieko nebereikia,nei ypatingos draugu kruvos,jie atsidave vienas kitam,o pas mus….””
neatsibodo TIEK rasyt?
Šiaip gerai čia sakė – dėl vaikino mest mokslų nereik. Tie santykiai tokie efemeriški, kad metus mokslus čia paskui gali likt kaip ta bobulė iš pasakos prie suskilusios geldos – nei vaikino, nei mokslų, nei ateities svetimam krašte.
O apskritai santykiai per atstumą… turėjau tokį atvejį, ir nenoriu daugiau. Sąmoningai stengsiuosi padaryt viską, kad daugiau to patirt netektų, nes bent man tai tvert buvo sunku, galiausiai tai skaudina. Nežinau, kaip kitoms, bet man tokios sąlygos ne itin tinka.
skaitau skaitau…., kam tau zmoniu inuomones jeigu rasai visvien savo… jis jis jis jis jis….. nu vaziuok tu pas ji ir tashkas!!!! meile seile ir abu laimingi. nu jau sunku skaityti verkshlenimus…
Tikrai nemesčiau mokslų dėl vaikino. Vaikinai gali keistis ir keistis, o mokslų taip palikti nevalia. Nebent esi užtikrinta, kad šis žmogus bus tavo vyras. Kad vėliau nereikėtų verkiančiai grįžti atgal namo. Ir šiaip, kaip žmogus gali būti toks savanaudis? Jis praktiškai tau kelia ultimatumą. Nežinau, įdomi situacija, bet aš kategoriškai mokslams skiriu (iki kol baigsiu) pirmą vietą. Sėkmės.
Neskaiciau istorijos, bet pasakysiu kad pati draugauju per atstuma jau beveik 4 metus…. nezinantiems ka tai reiskia, atrodo beprotiskai daug, na o as jau ir ipratau
Mano atzvilgiu tai jis aukojosi del manes….Mete mokslus preitais metais,kad pabuti su manim per atostogas kelias dienas…I darba daznai neidavo del manes,kad ilgiau su manim pabuti…Gryzo i lietuva pusei metu,bet i gimtaji miesta,ne kur as mokinuos…Tad pamate per ta puse metu,kad jis nebegali cia buti…ir isvaziavo mokytis. Jo aplinkoje labai daug poreliu,kur kartu dabar gyvena,mokinas,visur varineja,keliauja,tad jam turbut sirdi spaudzia ir seip logiska,jog pavargsti ir ateina ta riba nuo tu santykiu per atstuma….
aciu merginos uz nuomones
Na man labai priminė vieną situaciją…mano brolis draugavo su mergina daug metų, kartą jis išvažiavo į užsienį, įsikūrė ten gerai, jo mergina buvo tenai kažkiek kartų, bet kaip ir autorė nepritapo, jei nejauku, ji ten jautėsi nesava, o brolis jai žadėjo ten gerą gyvenimą, ateitį, na žodžiu ji verkšleno, grįžo į lietuvą, jie išsiskyrė. Jau praėjo kiek laiko, ji jau kokią trisdešimtetė netėkėjusi moteris čia, o jis laimingai ir gerai gyvenantis tenai su kita moterimi
Siūlyčiau autorei pagyvent savo gyvenimą, kol mokaisi, džiaukis. Pabaigsit mokslus, bus lemta, susijungsit ir kursit ateitį kartu, ne – tai ne Nors iš kitos pusės, jei pvz aš labai mylėčiau vaikiną beprotiškai ir norėčiau būt tik su juo, nedelsdama lėkčiau pas jį, bet kokiu atveju užsienyje geriau ateity gyvensit nei čia
Juk merginos as rasau, jog jis protingas ir talentingas,jam Lietuvoje cia ne vieta,kaip sakant per anksta… jis uzimtas zmogus,ir jis ten sukasi kaip tik gali,stengiasi. Lietuvoje jis jau buvo cia kelis menesius,jis pastoviai cia nervotas,jis nemato cia nei vieno pliuso,tad jis tikrai cia niekad negryz,galiu ranka nukirst,kad jo cia niekad nebus…ir istiesu jam cia ne vieta,ner kur tobulet cia Lt jis uzsienyje ne vienas,ir turi tu pazystamu,bet jam ju nereikia,as tuos draugus jam atstoju tai yra labai nerealiai,mazai tokiu vaikinu istiesu,,,
Dėl praktikos, gal ir sutikčiau pereit į neakivaizdinį, bet tik tada, jeigu iš tikro parūpintų ten darbą vaikinas ir būčiau užtikrinta, kad gausiu ir atlyginimą tokį, jog būtų galima ten gyvent, plius leist į LT dažnai grįžinėt dėl atsiskaitymų. Bet mokslų nemesčiau tikrai. Kas pradėta, jau geriau nemesti, nebent pačiai nepatinka mokytis. Bet supratau, kad patinka. Tai jeigu jam ten taip negerai, tegul grįžta čia ir tuos du metus būna čia LT, o paskui tu baigus galėsi du metus būti ten. Va ir išsilyginsit. Jeigu jau taip tave myli, turi pats aukotis ir neversti tavęs daryti to, ko pati nenori.
taip,jis grynas menininkas bet as jam irgi pastoviai kartoju,jog man begalo sunku ir tiesiog UZKNISO buti atskirai,nu nei sis nei tas…vien pykciai per ta atstuma,kai neturi zmogaus… Jis man nori gero,ir ale zino,kad butu geriau ten,nei Lietuvoje,kai visi is cia bega….Jis tiesiog nesupranta kas mane cia traukia pasilikti toje Lietuvoje,kai ten gali buti zymiai geriau…Viskas taspats,tik kad jis dar salia butu….Del mokslu metimo tokios minties net nera man.
nedaryk to ko pati nenori! MOKYKIS MOKYKIS ir dar karta MOKYKIS. tavo bernas nera toli protingas jeigu vercia tave mesti mokslus. o kodel jam ten sunku? nes sedi mala shuda, nieko nedaro nes VIENAS draugu nera (arba nesistengia ju ieshkot), kazkokios veiklos imtis. Griztu jis i lietuva kur yra artimieji (mama tetis, seses broliai DRAUGAI, ir t.t.) pamatytum ishkarto kaip staigiai dingtu jo zodziai ”noriu gyvenimo kartu) ash turiu vaikina jau metus jis uzsienyje, tenka matytis karta per menesi per du menesius, as mokausi jis dirba! nuejo sportuoti tik kad turet veiklos. bet niekada gyvenime neleido man mest mokslu.
Jis istikruju del manes jau buvo metes mokslus ir buvo gryzes pagyvent i Lietuva,beeeet baigesi tas laikas…Rasiau,jog su juo gyvenau kartu 4men,tad po to laiko dar neissiskyrem,aisku visko buvo…. Jis nesako,kad mesti mokslus,jis sako,kad testi studijas,bet ten pas ji…Gryzinet atsiskaitinet ir pns..O praktika man butu viesbutyje,tai sako,jog ten isidarbinciau ir butu ta praktika..Kad dirbt reiktu tai zinau, tai ir rasau,jog nei kalbos,nieko nemoku ir nera noro…Tik vienintelis noras butu su juo buti.ir zinau,jog mes kartu susideje turime perspektyvu,nes gyvenime mus domina taspats…Ir jis man visada tapati sako,kaip jus,kad visko iskart neturesi,reikia aukoti del kazko kito…Tad ir reikia rinktis…O skirtis tai irgi nenoriu….Paskuj busiu padarius klaida…
Alia savanaudis,tik apie save galvoja.jam sunku,jam blogai,jam jam jam.fui kaka tas tavo bicas.sorry,kad taip negraziai,bet mano vyras toks pat.reikia daznai priminti,kad ne jis vienas pasauli valdo…nusodink biskiuka.kas is to neakivaizdinio?jei jis linki tau gero,tai tada neturetu riboti tavo gyvenimo,tuo labiau mokslu.tai tavo ateitis.
tavo vaikinas speju labai meniskos sielos, kad tokiu zinuciu priraso tau nemanau, kad jis gali pats kazkur islekti ir tave kartu issitempti. jeigu jam taip sunku be taves, tai jis sugris ir iskes del taves, o veliau kartu galvosit apie ateiti. kaip suprantu labai jauni esat, tai ir neskubekit niekur
aš draugavau mokyklos laikais su vaikinu 2 metus per atstumą, įstojau į universitetą Vilniuje, bet kartu negyvenam, džiaugiuosi studentišku gyvenimu…dabar šiais metais jis baigia mokslus, važiuos į gimtąjį miestą, nes ten pasiūlė jam gerą darbą, kai univere praktiką atlikinėjo…na aš dar metus pasimokau ir sakiau nevažiuosiu tikrai pas jį, nes ten ne mano miestas, nors dabar persikėlė ir mano tėvai, iki šiol ir jie tampės per atstumą per du miestus tėtis, mama pajūry…tai nežinau, eisiu ten jei, jam tikrai seksis, uždirbs ir bus normaliai, važinėčiau gal tada į Kauną tolimus atstumus, nes mano specialybei ten darbo nebus, o į Vilnių stojau, nes norėjau ir čia man patinka…tai blemba net nežinau kaip gyvenimas pasisuks, jei jis ten likt nori, o yra tobulas vaikinas, aš nenoriu, gal visai man požiūris pasikeis, kai nueisiu į darbą, susipažinsiu su įvairiais vyrukais, rimtais, inžinieriais, kaip mano kambariokė, metė vaikiną, atrado visai kitą gyvenimą, nes su jos vaikinu, lygiai tokia pati situacija kaip su manuoju dabar, grįžo į miestelį ir dirba kelių darbų vadovu…ji nenorėjo ten važiuot, pasikeitė prioritetai ir dabar laimingai gyvena…nežinau, bet aš darysiu kaip man šaus )
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
