Sveikuciai. Noriu issikalbeti, gal issiplesiu, bet gal ka patarsit, nors zinau daug kas sakys,jog pati turiu sprest mano gyvenimas ir pns. Draugauju su vaikinu jau 2 metus PER ATSTUMA. Esam gyvene kartu kazkiek laiko, bet zodziu as Lietuvoje jis uzsienyje. Per ta laika buvo tiek visko daug,jog atrodo pragyvenom kartu,kaip vyras su zmona 10 metu….Didziausi skandalai,pykciai vyksta delto,kad mes negalime buti kartu. As cia mokinuosi, jis uzsienyje. Po mokyklos mane visaip prase,kad vaziuociau pas ji,gyventume kartu,ir planuotume ateity,bet as pabijojau,nes galvojau nuvaziavus ten tikrai laimes nerasiu,busiu kompleksuota ir pns,Nors aisku su juo norejau buti. Bet vat studentiskas gyvenimas nugalejo. Siom savaitem tvyro itampa ir matos,kad zmogus jau sprogsta,plysta,kaip jam reikia manes…Jis be manes negali niekuo imtis,jam nieks nelenda i galva,jam nieks nesiseka, o kai as esu salia,jis kaip laimes kudikis,ir tuo paciu jam pradeda viskas gerai eitis..Jis manes praso svarstyti ka daryti del ateities,del MUSU. Man liko mokytis 2 metai,jam irgi panasiai,gal maziau. Ir jis sako,jog tikrai nebeiskentes vel tiek pat laiko kiek esam kartu,dar per atstuma ir matytis kas keleta menesiu. Nes jis per tuos 2 metus musu draugystes,galima sakyti nieko nepasieke,nors jis yra begalo protingas ir talentingas,bet jis negali be manes,nes jam tai nera nuotaikos,jei apsigincijam,tai jam nusileidzia rankos kazka daryt,ir tiesiog ‘padeda’ ant visko….Jauciuosi baisiai kalta tada. Tad esme tame,kad jis praso,jog kitais metais eiciau i neakivaizdini ir vaziuociau pas ji,nes jis Lietuvoje niekada cia nenorejo buti ir niekada nebus,zodziu jam cia ne vieta. O man ten uzsienyje,jauciuosi ne sava, kalbos nemoku ir man begalooo sunku,verkdavau kai buvau pas ji, jauciuos suvarzyta,dirbti niekur nenoredavau,bijodavau,nu grynai ne savo kailyje budavau. Beto man kitais metais labai idomios studijos prasideda su praktika,o neakivaizdiniam kazin ar bus taip idomu per kompa mokintis…Is dalies noreciau,ir pamastau kad butu idomu ir faina su juo visada buti ir kazka veikt ten uzsienyje,bet as bijau.Bijau,kad paskuj gailesiuos,o kas tada….Jus merginos ar esate taip isvaziavusios, ar metusios mokslus ar kazkaip pns?? Man vaikinas visad sako,kad as bijau issukiu gyvenime,nors teigia,kad jis man nori tik gero…ir zino,kad butu zymei geriau ten, bet ta emigrantu duona,tai mane baugina….Sako,jog man pats laikas priimti gyvenimo problemas,labiau ‘suaugti’, tobuleti ir pns…nors pati dar noriu pabuti vejavaikiske…Labiausiai ko jis troksta,tai tureti bendra tiksla,ir daryti kazka kartu,kad turetu kazkokia reiksme musu draugyste… papasakokit merginos,mielai paskaityciau jusu nuomones,jusu patirti,gal taip yra buve… Galiu keleta zinuciu jo nukopijuot,kaip vargseliui blogai….

“”as savim nebetikiu, o tu nori kad as tikeciau mumis? kaip mes galim kitais metais buti kartu jeigu tu mokais ar as mokysiuos? kiek galima tiketis? kiek galim svajoti? taip tai duoda daug motyvacijos.. bet motyvacija liejasi su veiksmu tada kai tu zinai savo rezultata, o ne svajoji apie ji. kai neturi laikrodzio tu spelioji ar veluosi ar ne, ir tikiesi kad nepaveluosi, ir bandau nepaveluoti , bet vistiek taip atsitinka. Bet kai turi laikrodi, tu turi rezultata, tu zinai kiek tau liko, ir stengies, tos 5 minutes likusios yra rezultatas, kurio tu gali pasiekti, tu gali nepaveluoti..”””

as noriu santykiu,tarp manes ir taves,noriu gyvenimo,noriu miego,ne svajoju apie tai o noriu,valgyti kartu,noriu gyventi,noriu kad pagaliau kaas nors tarp musu pasikeistu….”

ir ziuresiu i kitas poras ir galvosiu,kaip jiems gerai,kokia jie laimingi,skambina vienas kitam,pripasakoja,paskatina,jie gyvena vienas kitam,jie neturi nieko kito gyvenime,kaip savo veikla ir antra puse,jiems daugiau nieko nebereikia,nei ypatingos draugu kruvos,jie atsidave vienas kitam,o pas mus….””