Iš vienos pusės, jis neteisus, kad verčia tave pereiti į neakivaizdinį ir važiuoti pas jį (juk pats dėl tavęs nesiaukoja, o tavęs kažkodėl prašo aukotis), nes juk čia tavo gyvenimas, iš kitos pusės jeigu dažnai pykstatės, tai gal ne tavo žmogus jis? Jis yra jautrios sielos žmogus, kuriam reikia artumo, jam neužtenka vien tik to bendravimo per kompus ir telefonus. Dar yra ir toks dalykas, kad dabar truputį suagresyvėjęs ir tikėtina, nelabai blaiviai mąsto, nes tavo auka, t.y. tavo mokslai, kaip suprantu negarantuoja tau ten gero gyvenimo su juo? Juk reikės ir tą duoną pačiai užsidirbt ir pragyvent kažkaip, o jis kolkas tau dar į vyrus nesipiršo, tai gali būti, kad nuvykusi ten, po dviejų mėnesių suprasi, ne mano žmogus, galėsi skirtis, o kaip mokslai, nuplauks kaip ir… Tai čia turi pati pasverti, ar tikrai tiki, kad tas žmogus tau suteiks ten žmonos gyvenimą ir būsi su juo laiminga varge ir skurde, laimėje ir nelaimėje, ar vis tik tau labiau reikia mokslų. Visą laiką dėl kažko vieno, gyvenime turi paaukoti kažką kitą. Abiejų iškart turėti beveik neįmanoma, kai yra atstumas. Tau pačiai reikia viską pagalvoti…
