aš draugavau mokyklos laikais su vaikinu 2 metus per atstumą, įstojau į universitetą Vilniuje, bet kartu negyvenam, džiaugiuosi studentišku gyvenimu…dabar šiais metais jis baigia mokslus, važiuos į gimtąjį miestą, nes ten pasiūlė jam gerą darbą, kai univere praktiką atlikinėjo…na aš dar metus pasimokau ir sakiau nevažiuosiu tikrai pas jį, nes ten ne mano miestas, nors dabar persikėlė ir mano tėvai, iki šiol ir jie tampės per atstumą per du miestus tėtis, mama pajūry…tai nežinau, eisiu ten jei, jam tikrai seksis, uždirbs ir bus normaliai, važinėčiau gal tada į Kauną tolimus atstumus, nes mano specialybei ten darbo nebus, o į Vilnių stojau, nes norėjau ir čia man patinka…tai blemba net nežinau kaip gyvenimas pasisuks, jei jis ten likt nori, o yra tobulas vaikinas, aš nenoriu, gal visai man požiūris pasikeis, kai nueisiu į darbą, susipažinsiu su įvairiais vyrukais, rimtais, inžinieriais, kaip mano kambariokė, metė vaikiną, atrado visai kitą gyvenimą, nes su jos vaikinu, lygiai tokia pati situacija kaip su manuoju dabar, grįžo į miestelį ir dirba kelių darbų vadovu…ji nenorėjo ten važiuot, pasikeitė prioritetai ir dabar laimingai gyvena…nežinau, bet aš darysiu kaip man šaus )
